Kaip šią savaitę pranešė administracija, Teisėjų taryba sausio 15-osios neeiliniame posėdyje pritarė Saugumo teismuose politikos aprašo pakeitimui ir Psichologinio saugumo teismuose įgyvendinimo veiksmų planui.
Atnaujintuose dokumentuose numatytas fizinės ir emocinės saugos priemonių diegimas, kuris leistų užtikrinti daugiau saugumo visiems teismų dalyviams ir lankytojams.
Lietuvos teismų skaičiavimu, priemonių įgyvendinimui reikia daugiau nei 10 mln. eurų.
Psichologinio saugumo veiksmų plano įgyvendinimą, kuris aktualus apie 720 teisėjų ir apie 3,5 tūkst. teismų darbuotojų, Teisėjų taryba siūlo finansuoti valstybės biudžeto, Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis ir iš kitų šaltinių.
Tai esminis klausimas – ar nukentėjusysis, liudytojas, bylos dalyvis ar teisėjas gali jaustis saugiai teismo salėje.
NTA pranešime pažymima, kad teismų saugumui „daugelį metų“ neskiriama lėšų.
Pasak Lietuvos teismų, 2017 metais Teisėjų tarybos patvirtintos Saugumo priemonių gairės liko neįgyvendintos dėl finansavimo stygiaus. Taryba ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, bet 2019–2025 metais papildomų lėšų saugumui negavo.
Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė pranešime akcentuoja, kad teismų saugumas yra ne papildoma priemonė ar pasirinkimas, o konstitucinė valstybės pareiga.
„Tai esminis klausimas – ar nukentėjusysis, liudytojas, bylos dalyvis ar teisėjas gali jaustis saugiai teismo salėje. Ar žmogus, ateinantis ieškoti teisingumo, gali būti tikras, kad jo teisės bus apsaugotos ne tik teisiškai, bet ir fiziškai“, – sakė D. Bublienė.
Apie poreikį stiprinti teismų apsaugą vėl imta diskutuoti po pernai sausį Kauno apylinkės teisme vykusio incidento, kai vyras užpuolė jam nepalankią nutartį skelbusią teisėją.
Asmuo tuomet į teisėją mėtė kėdes, smogė jai kumščiu. Už tai vyrui buvo skirtas aštuonių mėnesių laisvės atėmimas.
Pasak Lietuvos teismų, taip pat agresyvūs veiksmai Vilniaus, Panevėžio ir kituose teismuose parodė, kad „saugumo spragos turi realių pasekmių“.
(be temos)