Šunį išgelbėjusį Aurimą pribloškė BPC operatorės žodžiai: paleisk, tegul jis lekia savais keliais

Vienišą šunį tarp lekiančių automobilių užfiksavo anykštėnas Aurimas.

„18.30 val. stovime autostradoje Vilnius-Klaipėda, ties 89-uoju kilometru, ir turime šunelį. Jis blaškėsi tarp dviejų autostrados pusių, kėlė grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams“, – iš įvykio vietos tiesiogiai transliavo jaunas vyras.

Po įvykio jis papasakojo ir daugiau tos dienos nutikimų.

„Yra toks posakis: nedaryk gero, nebus ir blogo. Smagumas prasidėjo, kai viena ranka bandau laikyti ir drausminti tą šunelį, o kitoje rankoje telefonas ir juo skambinu skubios pagalbos telefonu 112“, – prisiminė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau vieno skambučio neužteko.

„Teko kalbėti su keturiais skubiosios pagalbos telefonu atsiliepusiais operatoriais. Jie man pasiūlė skambinti aplinkosaugininkams arba tarnyboms, kurios gaudo gyvūnus“, – toliau dėstė Aurimas.

Vyras sakė negalvojęs, kad teks pakliūti į absurdišką situaciją. Labiausiai anykštėną stebino pagalbos mechanizmas. Anot jo, kiekvieną kartą paskambinus 112, teko bendrauti su skirtingu operatoriumi. Vyras buvo nukreiptas skambinti kitu numeriu.

„Paskambinau informaciniu numeriu 1588, kuris yra mokamas“, – absurdišką situaciją toliau dėstė jis.

„Teoriškai, už bešeimininkius, neprižiūrimus gyvūnus atsako savivaldybės. Jos yra sudariusios sutartis su gyvūnų organizacijomis. Tačiau, tokias sutartis turi tikrai ne visos savivaldybės“, – aiškumo į situaciją įnešė VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitiekūnaitė.

Tuomet Aurimas gavo dar kelis numerius: paskambinus vienu jų, niekas telefono ragelio nekėlė. Kitu atsiliepė žmogus ir pareiškė, kad yra „ne prie ko“. Negana to nusistebėjo, kad jo numerį dalija tarnybos.

Anykštėnas vėl skambino 112 ir prašė padėti.

„Žinote, ką man patarė? Pagūglinti. Gerai, jei aš turiu išmanųjį telefoną, jame yra internetas. O jei tokio neturiu, ką tada daryti?“ – retorinius klausimus bėrė Aurimas.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) teigė, kad po pirmojo Aurimo skambučio informaciją apie pavojų eismo saugumui policijai perdavė. Tačiau ekipažas vietoje nepasirodė.

„Policijos pareigūnai nenusprendė nevažiuoti. Tiesiog iš BPC buvo gauta informacija, kad pareigūnų pagalba šiuo metu nereikalinga. Dėl to pareigūnai ir nevyko į įvykio vietą“, – poziciją išdėstė Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė.

Žinote, ką man patarė? Pagūglinti.

Vis dar laukiant pareigūnų ekipažo, sugautas šuo pradėjo gadinti Aurimo automobilį – draskė saloną.

Trečias skambutis BPC vyrą nustebino labiausiai.

„Atsiliepusi operatorė pasakė tiesiai: paleiskit tą šunį ir tegul jis lekia savais keliais“, – atsistebėti negalėjo Aurimas.

Paskutinį kartą BPC paskambinęs vyras, kaip pats pripažįsta, kalbėjo jau pakeltu tonu. Operatoriui pasakė, kad situaciją paviešins.

„Sutapimas ar ne, po 11 minučių atvažiavo pareigūnai“, – prisiminė anykštėnas.

„Pareigūnai šunį pristatė Veterinarijos tarnybos darbuotojams. Pastarieji pagal čipą nustatė šuns šeimininkę. Augintinis buvo pristatytas jai. Moteriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už šuns nepriežiūrą. Už šį pažeidimą šuns šeimininkei gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų“, – veiksmo atomazgą nubraižė policijos atstovė.

Anykštėno teigimu, nuo pirmo skambučio iki tol, kol prisišaukė pagalbą, praėjo apie 1,5 val.

„Kaip sakau: kol nėra ugnies, dėl dūmų niekas nevažiuos“, – šypsojosi Aurimas.

BPC situaciją pakomentuoti atsisakė. Tik atsiuntė informaciją apie skambučių laiką ir kokia informacija suteikta pranešėjui.

„Institucijų, kurios būtų atsakingos už reagavimą į tokias problemas, yra daug. Tačiau vienos konkrečiai – nėra“, – patikslino VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė.