Suabejojo ne pelno siekiančių organizacijų skaidrumu: dalyje ataskaitų trūksta informacijos

Neseniai Santaros klinikoms reanimobilį padovanojusios „Ankstukų“ organizacijos patikimumas įvertintas 50 proc.  

„Tai nėra eilutė kažkokiose ataskaitose, tai – važiuojantis ir gelbėjantis gyvybes automobilis. Mes atitinkame visus numatytus Lietuvos skaidrumo reikalavimus, teikiame visas ataskaitas ne tik VMI, Registrų centrui, bet ir kiekvienam rėmėjui “, – teigė „Gerų darbų dirbtuvės“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris. 

Tikrindama dvidešimties didžiausių paramos organizacijų atskaitingumą visuomenei, visuomenininkė pastebėjo, kad dalyje ataskaitų trūksta informacijos.

„Kiek organizacija gavo paramos, iš kokių šaltinių gavo paramą. Pavyzdžiui, didžiuosius juridinius remėjus reikia konkrečiais pavadinimais įvardinti. Tai kai kur atskleista, kai kur atskleista iš dalies, kai kur su reikšmingais trūkumais“, – aiškino „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja Giedrė Šopaitė-Šilinskienė. 

Dalis organizacijų netiksliai atskleidžia ir kitas sąnaudas.  

„Pavyzdžiui, 80 proc. visų savo sąnaudų parašė tiesiog organizacijos veiklai. Mano nuomone, aukotojams labai svarbu žinoti, kiek iš jų buvo skirta renginiams, kiek buhalteriniai apskaitai ir panašiai“, – kalbėjo G. Šopaitė-Šilinskienė.

Paramos organizacijos, kurių ataskaitose ar interneto puslapiuose rasta trūkumų, įvertintos kaip mažai patikimos. Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ patikimumas įvertintas tik 37 proc. 

„Kriterijai, kad svetainėje nenurodytas steigėjas, įstatai ir taip toliau. Neturiu galimybės į svetainę to įdėti, niekada net nepagalvojau, kad tai yra svarbus dalykas“, – tikino gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyvūnų prieglaudos vadovė pabrėžė, kad ataskaitas teikia ne ji, o įmonės buhalterė.

„Aš neturiu buhalterinio raštingumo, aš aktorė tapusi vadove. Nuoširdžiai kalbant, man yra tamsus miškas visi šitie dalykai“, – pripažino S. Šakinytė.

Nepatikimų, bandančių pasisavinti aukojančių pinigus – mažuma, sako 60 paramos fondų vienijančios organizacijos vadovė.  

„Tų atvejų pasitaiko net geriausiems. Jų tikrai nėra daug ir tikrai dėl to nevadinčiau organizacijų neskaidriomis“, – savo nuomone dalijosi „Aukok.lt“ vadovė Indrė Vareikytė.

Ne pelno siekiančios organizacijos dabar gali pačios nuspręsti, ar vykdyti savo auditą. Jos įpareigotos tik viešinti veiklos ir finansines ataskaitas.

Administracinė atsakomybė, kuri taikoma vadovui gali svyruoti nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų.

„Viešinti savo interneto puslapyje, bet defakto bei tą parodė ir mano surinkta informacija, kad tą daro ne kiekviena organizacija ir tiesą sakant, jokios atsakomybės jiems už tai nėra“, – pabrėžė „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja.

Metinės veiklos ataskaitos kartą per metus, iki birželio, turi būti pateiktos Registrų centrui. Iš 22 tūkst. ne pelno siekiančių organizacijų, 5 tūkst. ataskaitas pateikti vėluoja.

„Vien tas faktas, kad ataskaitos nėra, neleidžia visiems norintiems susipažinti su organizacijos veikla. Rizika yra reputacinė. Administracinė atsakomybė, kuri taikoma vadovui gali svyruoti nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Net ir pateikus ataskaitas, turinys patikrinamas ne visų jų. Pernai iš maždaug 20 tūkst. patikrinta 20 ataskaitų.

„Šiuo metu tarnyba neturi tiek žmogiškųjų išteklių, kad patikrintų visą subjektų apimtį arba nemažą dalį jų“, – teisinosi audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovė Ieva Vaiškūnienė. 

Ne pelno siekiančios organizacijos atsiskaito ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Neatsiskaičius mokesčių inspekcijai, netenkama paramos gavėjo statuso.

Dalis organizacijų pabrėžia, kad valstybė turėtų ne tik bausti, bet ir atsakingiau išaiškinti, kaip organizacijoms taisyklingai atsiskaityti visuomenei.