Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), 2024 metų tyrimo duomenimis, bendras NKI įvertis siekia 63 balus iš 100 galimų. 2018 jis siekė 59 balus.

„Per pastarąjį dešimtmetį, ir ypač per pastaruosius kelerius metus, Lietuva nuosekliai stiprino antikorupcinę aplinką. Vis dėlto negalime ignoruoti pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje plačiai aptartų įvykių mūsų politinėje sistemoje“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.

„Iniciatyvos bandant švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą Baudžiamojo kodekso pakeitimais, politikų veikimas situacijose, kuriose akivaizdi interesų konfliktų regimybė, ryšių su verslo grupėmis išlaikymas, naujos iniciatyvos, neatitinkančios EBPO valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos standartų – visa tai daro žalą tiek visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis, tiek valstybės skaidrumo vertinimams“, – teigia jis.

STT duomenimis, didžiausią įtaką indekso rodiklių augimui turėjo trys veiksniai: korupcijos patirties mažėjimas, geresnis valstybės skaidrumo vertinimas, ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimas.

Indeksas korupcijos patirties mažėjimo srityje per šešerius metus išaugo nuo 63 iki 70 balų, tai lėmė mažėjanti smulkioji korupcija gyventojams gaunant viešąsias paslaugas ir retesni susidūrimai su galima korupcija valstybės tarnyboje.

Per pastarąjį dešimtmetį, ir ypač per pastaruosius kelerius metus, Lietuva nuosekliai stiprino antikorupcinę aplinką. 

Tuo metu valstybės skaidrumo vertinimas išaugo nuo 50 iki 71 balo. Šis pokytis siejamas su reikšmingu proveržiu duomenų atvėrimo srityje, elektroninės valdžios sprendimų plėtra.

Ekonominės ir socialinės aplinkos stiprėjimo vertinimas išaugo nuo 51 iki 56 balų, labiausiai šiam pokyčiui įtakos turėjo bendras šalies ekonominis augimas ir gyventojų pajamų didėjimas.

Anot STT, nepaisant pažangos, tam tikrose srityse pasigendama didesnio proveržio, kai kurių rodiklių pokyčiai išlieka minimalūs.

Teisinės sistemos vertinimas vis dar atsilieka nuo bendro NKI rezultato – pastaruosius septynerius metus svyravo 55–59 balų ribose.

Nors ekspertų nuomone Lietuvos teisinė sistema pasižymi aukšta kokybe, o visuomenėje fiksuojamas didėjantis suvokimas apie neišvengiamą atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šie pozityvūs pokyčiai kol kas neturi reikšmingos įtakos bendram visuomenės pasitikėjimo teisine sistema lygiui.

Tuo metu atotrūkis tarp korupcijos suvokimo visuomenėje išlieka didesnis nei reali korupcijos patirtis – 2024 metais skirtumas tarp rodiklių siekė 16 balų.

„Tai reiškia, kad nors dauguma žmonių tiesiogiai nesusiduria su korupcija, jie linkę ją laikyti labiau paplitusia, nei rodo faktinė patirtis“, – teigiama pranešime.

STT teigimu, tokį skirtumą gali lemti viešojoje erdvėje gausiai aptariami rezonansiniai atvejai, visuomenės aukšti lūkesčiai skaidrumui bei kritiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą. Korupcijos suvokimas atspindi ne tik asmenines patirtis, bet ir platesnes visuomenės nuostatas suformuotas informacinės aplinkos.

Stabilus išliko antikorupcinės aplinkos vertinimas išliko stabilus: 60–63 balai.

„Auga visuomenės ir verslo atstovų nepakantumas korupcijai, nors pranešimų apie korupciją kultūra Lietuvoje galėtų būti stipresnė“, – rašoma pranešime.

Vertinant veiksnius, darančius įtaką korupcijos paplitimui, du rodikliai – žiniasklaidos atsparumas ir demokratijos tvarumas – viso laikotarpio metu išlaikė aukštus įvertinimus: atitinkamai 72–77 bei 64–67 balai.

Tai, anot STT, rodo stebėsenos laikotarpiu išlikusį žiniasklaidos nepriklausomumą bei demokratijos tvarumą, nepaisant globalių demokratijos silpnėjimo tendencijų.

Tarnyba pabrėžia, kad šie rodikliai yra „svarbūs antikorupcinės aplinkos kūrimo pagrindai, nes nepriklausoma žiniasklaida stiprina viešąją atskaitomybę, o demokratijos tvarumas padeda užtikrinti skaidrių sprendimų priėmimą“.

Nacionalinis korupcijos indeksas sudarytas remiantis 105 kintamaisiais iš 25 skirtingų tyrimų šaltinių – nuo gyventojų ir verslo apklausų iki tarptautinių organizacijų – Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio Banko – duomenų.

Vertinami trys aspektai: korupcijos būklė, atsparumas korupcijai ir antikorupcijai reikšmingi kontekstiniai rodikliai. Rezultatai yra indeksuojami skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia žemiausią rodiklį, o 100 – aukščiausią galimą rezultatą.