Kodėl keleiviai vis dar nepaiso šios taisyklės ir kuo tai gali baigtis, pasakojo „Saily“ generalinis direktorius Vykintas Maknickas.

– Kokia dalis lietuvių vis dar taip elgiasi?

– Tikslių duomenų nėra, bet labai didelė dalis. Skaičiuojame, kad iki 6 iš 10 žmonių kol kas neįjungia lėktuvo režimo, būdami lėktuve. Tai nėra gerai.

– Skaičius didelis. Tai gali netgi priversti sunerimti tuos, kurie turi skrydžio baimę. Pasikalbėkime apie rizikas, kylančias dėl neįjungto skrydžio režimo. Kokia rizika kyla? Ar tai gali paveikti orlaivio sistemas?

– Vaikystėje prie kompiuterio turėjau dvi kolonėles. Būdavo taip, kad jeigu prie kolonėlės padedi savo telefoną, pradedi girdėti garsą prieš žinutei ateinant. Pats garsas informuodavo apie žinutės atėjimą. Visą laiką galvodavau, kad būtent taip ir nutinka pilotams, kai jie sėdi lėktuve ir kas nors yra įsijungęs telefoną. Tikrai taip nėra – jokio garso nebūna. Lėktuvai naudoja visai kitus dažnius.

Ko gero, visi bent kartą esame pamiršę įjungti skrydžio režimą. Lėktuvai tikrai dėl to nekrenta, nes dažniai yra atskiri ir tai yra visiškai izoliuotos sistemos. Dėl to didesnių bėdų neturėtų būti. Dėl paties telefono veikimo gali kilti bėdų ir kaip jis reaguoja į tai, kai kildamas atsitrauki nuo bokšto. Kadangi bokštai turi tam tikrą stiprumą, atsitraukdamas nuo bokšto matai, kaip padalos mažėja. Būtent tada, kai ryšys pasidaro labai silpnas, telefonas tą ryšį bando pagauti ir naudoja daug daugiau energijos. Didžiausia problema yra ta, kad gadini savo paties telefoną.

LNK stop kadras.

– Tokiu atveju su šia problema turėtų susidurti ne tik keliaujantys lėktuvais. Lėktuve praleidi ne tiek ir daug laiko, o žmonių, kurie gyvena nuo bazinių stočių ir ryšys yra silpnas, telefonams ta pati problema?

– Jeigu gyvenate vietoje, kur yra pakankamai silpnas ryšys, telefono baterija išsikrauna daug greičiau, nes reikia daug daugiau energijos.

– Šiuo atveju yra tik didesnis telefono baterijos eikvojimas – ar yra dar kažkokių rizikų?

– Dažniausiai telefonai arba jų baterijos reaguoja į slėgio pokyčius. Jeigu jos prieš skrendant būna pažeistos – skristi su tuo yra pavojinga. Nuo to nebūtinai gali išgelbėti lėktuvo režimas. Telefonai netgi su lėktuvo režimu būna įjungti, tas telefonas yra naudojamas.

– Baterijos klausimas ir yra opiausias, dėl to taip svarbu skrydžio režimas kylant ir leidžiantis.

– Skrydžio režimas iš esmės svarbus tam, kad negadintum savo telefono ir išlaikytum dėmesį. Ypač svarbu dėmesį išlaikyti kylant ir leidžiantis, kad girdėtum, jog reikia prisisegti saugos diržą, kaip reikėtų evakuotis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Čia irgi yra statistika, kad tiems, kurie telefone kažką veikia, sunkiau išlaikyti dėmesį.

– Išlaikyti dėmesį tiems žmonėms, kurie praleidžia daug laiko telefone, ko gero, yra vienas didesnių iššūkių. Taip pat ir čia – jeigu esate akis įsmeigę į ekraną, tikriausiai nematote, ką pasakoja skrydžio palydovai apie tai, kaip reikėtų evakuotis, ką reikėtų daryti nelaimės atveju ir pan.

– Reikia pripažinti, kai palydovas rodo, ką daryti nelaimės atveju, keliautojas dažnai būna nukreipęs dėmesį į telefoną. Ar yra pasitaikę kokių incidentų dėl telefono naudojimo ir neįjungto skrydžio režimo? Gal yra kažkas nutikę, dėl ko girdime tuos perspėjimus ir raginimus išjungti?

– Kaip ir sakiau, lėktuvai dėl to nekrenta. Kažkokių didesnių incidentų su skrydžio režimu nėra nutikę. Jeigu būtų nutikę, ko gero, turėtume daug griežtesnius draudimus, nei dabar yra. Tai yra labiau rekomendacija nei draudimas. Yra incidentų nutikę su baterijų perkaitimais, bet kaip ir sakiau – pats skrydžio režimas neturi labai daug įtakos.