Vilnietės Ana ir Aneta – ketvirtokų mamos. Nors prasideda vasaros atostogos, džiaugsmo mažai, nes artėjantys mokslo metai kelia nerimą.
„Negauname mokyklos. Teritorinė mokykla mums priklauso, o gavosi, kad mes esame už brūkšnio“, – komentavo būsimo penktoko mama Aneta.
Neviltyje ne tik tėvai, bet ir būsimi penktokai.
„Blogai jaučiasi, nes visi buvo vienoje klasėje, o dabar visus išskirstė“, – dalijosi Ana.
„Mano vaikas neturi galimybės lankyti kitos mokyklos, nes visos yra labai nutolusios nuo mūsų namų“, – teigė Aneta.
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorės Ingos Vargalienės teigimu, šiemet norinčių mokytis yra penktadaliu daugiau nei anksčiau.
„Į pirmas klases buvo pateikti 209 prašymai, o galime priimti tik 96 mokinius. Į penktą klasę buvo pateikti 199 prašymai, o jau pas mus mokosi 92 ketvirtokai, vadinasi, papildomai mes galėjome priimti tik 28 mokinius, bet teritorinių prašymų turėjome 78“, – pasakojo ji.
Vadinasi, už borto liko beveik 100 vaikų, kuriems ši mokykla priklauso pagal gyvenamąją vietą. Savivaldybė savo ruožtu problemą girdi ir formuoja papildomas klases.
Tiesa, naujų klasių formavimas reiškia didesnį krūvį mokytojams.
„Mokykla talpina 750, o mokysis 850, tad patalpų trūkumas, žinoma, jaučiasi. Nėra tiek daug erdvės ramiam pabuvimui, lėtesniam pertraukų leidimui“, – tikino I. Vargalienė.
Problema esą kartojasi metai iš metų.
„Pati dirbu aptarnavimo srityje, tad tikrai dažnai girdžiu iš klienčių, jog vaikai negauna vietų mokyklose“, – neslėpė būsimo penktoko mama.
„Į pirmą klasę irgi buvo sunkus kelias, nes buvo tiek pat streso – negavome tos mokyklos. Dabar auginu penkių mėnesių mažylę ir jau vėl jaudinuosi, o kitais metais manęs lauks tas pats dėl vietų darželyje“, – dalijosi Aneta.
Anksčiau esą mokyklose tekdavo spaustis.
„Būdavo mokyklos, kurios pačios pasirenka, pavyzdžiui, panaikinti mokytojų kambarį, susimažinti bendrų patalpų ir įsteigti papildomas klases“, – kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Dabar savivaldybė giriasi, kad švietimo infrastruktūrą plečia – mieste išdygs penki nauji darželiai bei keturios mokyklos. Dar keturios bus rekonstruotos, siekiant sutalpinti daugiau moksleivių.
„Lietuvoje 2009–2010 buvo gimimo bumas. Tais metais gimė daug vaikų, o dabar jie visi yra aštuntokai, devintokai, dešimtokai, tad jų yra perteklius. Daug vaikų yra susitelkę būtent didmiesčiuose“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Regionuose priešingai – mokyklos pešasi dėl kiekvieno vaiko. Anot ekspertų, tas pats laukia ir didmiesčių – dėl mažėjančio gimstamumo pirmokų jau dabar trūksta.
„Teko girdėti iš ne vieno tėvelio, kuris turi vyresnių vaikų, esą jie į mokyklas netelpa. Tie, kas turi jaunesnius vaikus, jų laukia visos mokyklos išskėstomis rankomis, ir vieną vaiką priima net trys mokyklos“, – sakė G. Sarafinas.
Kol kas mokyklos didmiesčiuose perpildytos, tačiau pastebima ir kita tendencija – daugėja fiktyvių gyvenamosios vietos deklaracijų.
„Dar rugsėjo, spalio mėnesį nerodė tokio didelio vaikų, esančių mokyklos teritorijoje, skaičiaus. Tie skaičiai gerokai padidėjo prieš Naujuosius metus bei iš karto po jų“, – teigė I. Vargalienė.
Pasak valdžios, tai kova su vėjo malūnais.
„Ta sistema, kol jos nepadarysi tokios, kur tikrinsi elektros ir dujų sąskaitas, tol tas persikraustymas visada bus įmanomas. Mes su tuo Vilniaus mieste jau esame susigyvenę“, – neslėpė V. Mitalas.
Šiemet į Vilniaus mokyklas pateikta 18 tūkst. prašymų, o mokyklų dar neturi apie pusė tūkstančio vaikų.
(be temos)