Šokiruojanti realybė: jaunimas nebeišlaiko net paprasčiausių fizinių normatyvų

Jaunimo motyvacija sportuoti mažėja, o pagrindinė to priežastis – technologijos ir sėslus gyvenimo būdas. Jaunimo fizinė būklė prastėja kiekvienais metais – net ir įprasti fiziniai pratimai tampa per sunkūs.

„Kiekviena ateinanti karta visą laiką fiziškai mažiau pajėgi. Jeigu kalbame apie normatyvus, tai mes mažiname kartelę, nes jaunimas bendrąja prasme nebėra pajėgus išpildyti tų fizinio pajėgumo rodiklių, kuriuos galėdavo pasiekti ankstesnės kartos“, – teigė Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė.

Sporto universitetas kartu su Generolo Povilo Plechavičiaus licėjumi ir dar 10 bendrojo ugdymo mokyklų testuos 1500 mokinių – sieks išsiaiškinti, ko reikia, kad fizinio pajėgumo rodikliai nebekristų ar net augtų.

E. Rauluševičiaus/ ELTOS nuotr.

„Mokslininkai nori testuoti visą jaunimą, o projektas ateityje bus taikomas visose mokyklose. Dabar tai pilotinis projektas – bus pristatyta metodika, kaip didinti fizinį pajėgumą“, – aiškino D. Rėklaitienė.

Profesorė D. Rėklaitienė sako, kad pagrindinė problema – jaunimo motyvacijos trūkumas.

„Trūksta motyvacijos – viską žinome, bet to nedarome. Motyvacija padidėtų, jei būtų nuolatinis testavimas ir varžytuvės tarp mokyklų bei moksleivių“, – teigė D. Rėklaitienė.

Patys moksleiviai sako, kad noras sportuoti priklauso ir nuo aplinkos – ypač draugų. Jei jie renkasi laiką prie kompiuterio, motyvacijos sportuoti vienam nebelieka.

„Matosi, kad vaikai prie kompiuterių sėdi – fizinis pasirengimas susilpnėjo, palyginti su ankstesnėmis kartomis. Man asmeniškai motyvaciją suteikia tėvai, draugai ir bendruomenė, kurioje esi“, – sakė moksleivė Martyna Simanavičiūtė.

A. Ufarto/ ELTOS nuotr.

„Tai susiję su technologijų vystymusi – net į parduotuvę nereikia eiti, gali užsisakyti. Nebelieka poreikio judėti“, – sakė moksleivis Frantsysk Brytsko.

Vykdant projektą bus ieškoma būdų, kaip jaunimą motyvuoti sportuoti.

Jaunimas varžysis tarpusavyje dėl geriausių rezultatų ir prizų.

„Grįžtame prie senesnio modelio – atsiras ženkliukai. Vaikas galės pasidžiaugti savo pasiektu rezultatu, kuris atsispindės ženkle ar antsiuve“, – aiškino Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Sporto universiteto rektorė teigia, kad fizinio ugdymo pamokų mokyklose turėtų būti daugiau ir jos turėtų būti aiškiau vertinamos. Kai kuriose šalyse jų yra net 5 per savaitę.

„Norėtume, kad būtų daugiau fizinio aktyvumo pamokų, nes ne visi gali dalyvauti užklasinėse veiklose. Šiuo metu, kai nėra vertinimo fizinio ugdymo pamokose, mokiniai ir tėvai nėra suinteresuoti – pamoka tampa mažiau svarbi“, – sakė D. Rėklaitienė.

Apie tai, kad fizinio ugdymo vertinimo sistema neveikia ir ją reikia keisti, kalba ir švietimo atstovai.

„Jeigu istorija ar biologija vertinama pažymiu, visiems aišku, ką reiškia įvertinimas. Fiziniame ugdyme vieningos sistemos neturime“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas / Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

Specialistai įspėja – tai ne tik sveikatos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

„Situacija verčia susirūpinti – tik dalis jaunuolių, pašauktų į tarnybą, geba išlaikyti kariuomenės fizinio parengimo normatyvus“, – sakė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Šis projektas – nacionalinio masto iniciatyva, skirta mokinių fizinio pajėgumo vertinimo sistemai kurti ir išbandyti realiomis mokyklų sąlygomis. Jei rezultatai bus teigiami, sistema galėtų būti taikoma visose šalies mokyklose.