Slapti kailinių žvėrelių fermų kadrai: gyvūnai talžomi, dusinami dujų kamerose

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pasidalino slapta filmuota medžiaga, kaip Lietuvos fermose elgiamasi su kailiams auginamais gyvūnais. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip darbuotojas prieš įmesdamas audinę į dujų kamerą, padaužo ją į sieną.

„Gyvūnai mėtomi, talžomi, gyvūnai nenori lysti į dujų kamerą, įsikabina nagais ir nenori būti įmetami. Tai, ką žvėrelių augintojai vadina „migdymu“, matome, kad gyvūnai neužmiega, jie draskosi ir kankinasi ir visa tai daroma dėl puošmenos“, – pasakojo VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabriele Vaitkevičiūte.

Visą šią informaciją organizacija ruošiasi perduoti teisėsaugai ir nori, kad ši veikla būtų uždrausta. Kailių augintojai atkerta – jeigu norima uždrausti žvėrelių auginimą, reikia mokėti dosnias kompensacijas.

„Reikia daryti inventorizaciją, įvertinti kiekvieną ūkį individualiai, nes vienas ūkis naujesnis, o kitas senesnis“, – sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat- Kelpša.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš pradžių valstybė buvo paskaičiavusi, kad už žvėrelį verslininkams mokės po eurą. Tačiau dabar žadamos dosnesnės išmokos.

„Pirmieji besitraukiantys gaus didžiausias sumas – 3 eurai už kiekvieną praeitų metų kailiuką. Antraisiais metais – 2 eurai. Trečiaisiais – 1 euras. Įsipareigojam finansuoti darbuotojų išeitines ir teritorijos sutvarkymą – infrastruktūros, kuri yra nereikalinga, ją demontuoti“, – akcentavo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Verslininkai atkerta, kad tiek neužtenka ir klausia, kur teisėti ūkininkų lūkesčiai – negautos pajamos.

„Nežinau tikslios sumos. Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių“, – sakė Č. Kelpša.

Seime po pateikimo pritarta uždrausti gyvūnų auginimą tik dėl kailių. Po savaitės laukia antras balsavimas. Tačiau yra nuomonių, kad uždraudę tokį verslą kenktume valstybei.

Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių.

„Priimant sprendimus be ekonominių pagrindimų, be skaičiavimų, be alternatyvų paieškos. Kas bus su tais gyvūnais, kurie dabar yra Lietuvoje? Greičiausiai jie išvažiuos į Latviją ar dar blogiau – į Baltarusiją, kur tokia veikla nėra draudžiama“, – akcentavo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

„Tai yra ciklas. Šiandien ateis švelniakailiam, rytoj ateis vištoms, poryt – kiaulėms. Tai įdomu, iš ko Lietuva gyvens, ką Lietuva sukurs“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Daugumoje Seimo frakcijų kailinių žvėrelių auginimo draudimas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

„Jeigu po šio draudimo Lietuvoje nebus galima įsigyti jokių produktų iš kalio, tai yra tam tikra logika, bet taip nebus. Panaikiname konkurentus savo rankomis, panaikiname konkurentus užsienio augintojams“, – K. Mažeika.

„Tai yra per visą Lietuvą mažiau nei 300 darbo vietų, kai mes turim 22 tūkstančius laisvų darbo vietų šalyje. Tai nėra gerai apmokamos darbo vietos. Vidutinė alga, pas žvėrelių augintojus yra visada mažesnė nei Lietuvos vidutinė alga“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

Šalyse, kur yra uždrausta auginti kailinius žvėrelius, verslininkai sėkmingai persiorientavo ir dabar augina salotas, braškes arba žvėrelių auginimo fermos pavirto saulės energijos gaminimo fermomis.