– Kiek bylų yra įveikta?
– Jei skaičiuočiau savo bylas nuo tada, kai pradėjau kurti „YouTube“ kanalą, jų yra šešios. Bet kiekvienais metais turime ir ne savo bylų. Dabar aš savo bylų turiu gerokai mažiau nei kitų žmonių. Mano istorijų herojai susiduria su įvairiausiomis situacijomis.
Kaip tik praėjusių metų pabaigoje susivedžiau „visus galus“ ir suskaičiavau, kad turėjau beveik 40 tūkstančių eurų vien teismo išlaidų. Buvo bylų, kurios turėjo po keliolika posėdžių. Aš tikiuosi, kad viskas bus laimėta, dalis išlaidų sugrįš, kai jos bus kompensuotos. O šiaip – būti teisme pripranti.
Aš pats jau esu kreipęsis į teismą dėl kelių aspektų. Žmonėms atrodo, kad aš įsijungiu kamerą ir kalbu, ką noriu, be jokios atsakomybės. Jiems sakau: „Jūs pabandykite pakalbėti, ką norite, ir pažiūrėkite, kas bus, jei žmogų be pagrindo įžeisite, pažeminsite jo garbę ir orumą.“
Dabar tai rodau savo pavyzdžiu – teismus laimėjau, dabar ateinu pas žmones, kurie, švelniai tariant, elgiasi amoraliai ir meluoja apie mane, mano šeimą, tėvus.
– Ar po teismo posėdžių, grįžus namo, dar ilgai galvojate apie bylas?
– Ne. Tiesiog matau, kad tai yra be galo neefektyvi teisingumo vykdymo sistema Lietuvoje ir pasaulyje. Tai be galo neefektyvi, brangi ir ilga karuselė. Kartais visiškai neaišku, kokiais motyvais remiantis priimami sprendimai.
Net jei esi 100 procentų teisus, nėra jokių garantijų, kad kažkas „nesusišvies“ kokiam nors teisėjui.
Net jei esi 100 procentų teisus, nėra jokių garantijų, kad kažkas „nesusišvies“ kokiam nors teisėjui. Aišku, yra institucinė sistema, kur galima skųsti sprendimą.
Kita vertus, supranti, kad tai yra būdas ne tik papasakoti kažką, bet ir padėti. Esame pareigūną ištraukę iš pataisos namų. Jei ne Aukščiausiojo Teismo sprendimas, jis būtų kelerius metus sėdėjęs. Jis grįžo į tarnybą, dirba toliau.
Turėjome daug istorijų, kai padėjome žmonėms. Pavyzdžiui, moteris buvo persekiota maniako – byloje buvo šešiolika posėdžių. Ji niekada gyvenime nebūtų viena pati to padariusi, o čia viskas tapo paprasčiau.
– Ar pasikeitė tų žmonių žinutės, kai teko susimokėti už kalbėjimą „ką nori“?
– Manau, kad taip. Lietuvoje ilgą laiką nebuvo teismų sprendimų, kurie, kalbant apie garbę ir orumą, būtų finansiškai labai svarūs. Tuo tarpu už nužudymą ar išžaginimą neturtinė žala siekdavo dešimt tūkstančių eurų, todėl kyla klausimas – kokią sumą gali gauti už garbės ir orumo pažeidimą?
Tuo tarpu už nužudymą ar išžaginimą neturtinė žala siekdavo dešimt tūkstančių eurų, todėl kyla klausimas – kokią sumą gali gauti už garbės ir orumo pažeidimą?
Tačiau buvo sukurtas įdomus precedentas. Andriaus Tapino byloje teismas labai kukliai įvertino kiekvieną melagingą teiginį – t. y. po 1000 eurų. Atsirado toks standartas: jei kažkas kažką apie tave pasakė, eini į teismą ir atgauni teismo išlaidas bei 1000 eurų. Kadangi A. Tapino atveju teiginiai buvo kartojami ilgą laiką ir jų buvo ne vienas, viskas pavirto į didžiulę sumą.
Aš pats turiu viešus Rūtos Janutienės atsiprašymus. Jie jau supranta, kad jei nueisi į teismą, tu tiesiog laimėsi, o jiems teks vykdyti teismo sprendimą ir turėti reikalų su antstoliais.
Tačiau tai tik viena medalio pusė. Kita – visiškas dugnas, pavyzdžiui, „TikTok“ ir kitos panašios platformos, kur žmonės, matyt, neturi nei turto, nei smegenų. Ten vyksta nuolatiniai įžeidinėjimai. Kartais pagalvoju, ar verta gaišti laiką ir aiškintis teismuose.
Šiuo metu „Facebook“ ir „YouTube“ yra praktiškai kaip nacionalinė televizija. Įsijungi ir galvoji, kaip čia viskas vis dar reguliuojama, kaip lengvai gali užblokuoti epizodą ar pašalinti turinį, palyginti su kitais kanalais.
– Kiek laiko trunka bylinėjimasis Lietuvoje?
– Procesas yra ilgas. Jei kalbame apie baudžiamąsias bylas – esi sulaikomas ir gali visą laiką sėdėti, kol vyksta teismo procesas.
Amerikoje Donaldas Trumpas yra kreipęsis, ar bent jau pareiškė, kad kreipsis, su dešimties milijardų dolerių ieškiniu prieš valstybinę mokesčių inspekciją. Anot jo, buvo atskleisti jo duomenys apie nesumokėtus mokesčius, kurie vėliau buvo panaudoti rinkimų kampanijos metu.
Tu esi politikas, kandidatuoji į tokius postus – kyla klausimas, ar tavo duomenys apie verslą turi būti vieši, ar ne. Kitas klausimas – kai tampi prezidentu, imi naudotis turimomis galiomis, pasisodini sau palankius teisėjus ir galbūt gauni pinigų iš tau palankios institucijos.
– Ar priklausote kokiai nors savanorystės organizacijai?
– Man yra tekę kalbėti apie su tuo susijusias temas. Vėliau pradėjau galvoti, kas būtų, jei būčiau organizacijoje, kurioje yra mano vadovai – ar tikrai galėčiau laisvai kalbėti. Aš pasirinkau remti tokias organizacijas.
Vienas dalykas, ką norėčiau padaryti, – išsilaikyti dronų operatoriaus teises. Patys filmuojame, dronus naudojame, bet jei ateitų valanda X, iš to turbūt būtų naudos.
– Galbūt gynyba viešojoje erdvėje yra tam tikra tarnystė?
– Galbūt. Aš matau prasmę tame, ką darau, ir manau, kad tai prisideda. Kitas dalykas – kai kalbu su žmonėmis ir iškyla diskusija apie tai, kas būtų, jei ateitų valanda X ir į Lietuvą kažkas atkeliautų. Tada sakau, kad, pavyzdžiui, į Ukrainą važiavę rusų kariai turėjo likviduotinų asmenų sąrašus, todėl neabejoju, jog būčiau pirmame puslapyje.
– Ar iš tinklaraštininko veiklos galima uždirbti milijoną?
– Galima užsidirbti iš absoliučiai bet kokios veiklos – klausimas tik, kur ir kokiomis aplinkybėmis. Lietuvos rinka yra nedidelė, tačiau praėjusiais metais gavome 304 tūkstančius eurų paramos. Man tai buvo neįtikėtina, nes dar ankstesniais metais gaudavome apie dvidešimt tūkstančių.
Lietuvos rinka yra nedidelė, tačiau praėjusiais metais gavome 304 tūkstančius eurų paramos. Man tai buvo neįtikėtina, nes dar ankstesniais metais gaudavome apie dvidešimt tūkstančių.
Mūsų biudžetas yra kiek daugiau nei 100 tūkstančių eurų per metus – į šią sumą įeina operatoriaus, studijos, advokato, buhalterės kaštai. Aišku, tuo labai džiaugiamės, nes dabar gauname tam tikrą avansą į priekį ir metų pabaigoje nebereikia sukti galvos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jei mano sąskaitoje būtų milijonas, galėčiau jį tiesiog pasiimti.
– Kiek laiko prireikia, kad galėtumėte į eterį paleisti vieną tinklalaidę?
– Didžiausias mano galvos skausmas yra tas, kad visas mano laikas yra užimtas. Mes darome dviejų valandų tinklalaidę, kuriai reikia pasiruošti šešiolikai temų. Taip pat rengiu valandos epizodą, kurį darau tris dienas: kalbinu pašnekovus, įrašinėju, tikrinu informaciją. Temų turiu daug, bet jas padaryti tikrai yra ką veikti.
Blogiausia tai, kad šeimai lieka labai mažai laiko – visada gyvenu bėgimo režime. Tai pradeda alinti. Vienintelis džiaugsmas – atostogos, kai galiu šiek tiek atsijungti.
– Ar nėra baugu pradėti ruošti temą apie piktus žmones?
– Nėra. Tačiau manau, kad Lietuvoje didesnė problema yra daryti temą ne apie kokį nors kriminalinį nusikaltėlį, nors tokių epizodų buvo aibė, o apie įtakingus politikus ar institucijas. Tada galvoji, kad tau arba tavo šeimai kažkas gali pakenkti.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)