„JAV prezidento pareiškimas pastarasis tikrai buvo gana didelis siurprizas, manau, ne tik mums, bet ir visoms JAV sąjungininkėms. Kad vyksta derybos, norima taikos, šitą dar buvo galima suprasti, bet kad taip bus greitai perimtas Rusijos naratyvas ir akivaizdžiai dezinformuojantis, neatitinkantis tikrovės naratyvas, šitas trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Taip ji kalbėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pastaruoju metu užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos ir pavadino Ukrainos vadovą „diktatoriumi be rinkimų“.

„Sakyti, kad Ukraina kalta dėl karo yra tiesiog neteisinga, neatitinka faktų. Sakyti, kad prezidento Zelenskio reitingai yra 4 proc., vėlgi neteisingai, jo reitingai yra gerokai virš 50 proc., sakyti, kad jis turi kuo greičiau pasitraukti, surengti rinkimus ir tik su nauju prezidentu galima vesti derybas, sudaryti taikos susitarimus – tai tiesioginis kišimasis į suverenios valstybės reikalus“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.

„Tai rodo, kad šiuo atveju nugalėjo rusiškai naratyvas ir tai nėra gera žinia demokratiniam pasauliui“, – teigė ji.

Tai rodo, kad šiuo atveju nugalėjo rusiškai naratyvas.

Kaip rašė BNS, dalis Europos lyderių yra sunerimę dėl taikos derybų eigos ir pasikeitusios D. Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Jie baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.

Trečiadienį Paryžiuje vyko Europos lyderių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Jame taip pat dalyvavo Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

„Kaip tik konferencijos metu atsirado tas D. Trumpo įrašas apie Ukrainą, tikrai buvo daug nuostabos aplink stalą“, – teigė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, „aplink stalą vyravo suvokimas“, kad sąjungininkės turi remti Ukrainą įvairiomis priemonėmis, stiprinti savo pačių saugumą.

„Nors formalių sprendimų nebuvo priimta, tačiau pasitikrinimas, ar visi taip pat galvojame, įvyko ir labai gerai, kad jis įvyko, nes paaiškėjo, kad bent jau tos susirinkusios šalys yra bendramintės“, – sakė patarėja.

Panašus žemyno viršūnių susitikimas vyko ir pirmadienį.

Europos lyderiai susitiko Rusijai ir JAV susitarus sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje užbaigimo.

Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.

Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė nematantis indikacijų, kad JAV ruoštųsi išvesti amerikiečių karius iš Baltijos valstybių, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva dės visas pastangas, kad taip neatsitiktų.