Atsispaudimai, bėgimas, šuoliai – iš pirmo žvilgsnio paprastos užduotys, tačiau ne visiems paaugliams jos įveikiamos. Lietuvos sporto universiteto iniciatyva 14-oje šalies mokyklų išbandyta fizinio parengtumo vertinimo sistema. Rezultatai nustebino esą iš 1,3 tūkst. 11–18 metų mokinių nustatytus normatyvus įvykdė vos 130. Tai ne daugiau kaip dešimtadalis visų patikrintų jaunuolių.
„Tai atspindi visos Lietuvos vaikų fizinius rodiklius. 10 proc. vaikų pasiekė tuos reikiamus testo rezultatus“, – sakė Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė Diana Rėklaitienė.
Rektorė teigė, kad vaikai ne tik nebeturi jėgos ar ištvermės, bet ir nebemoka atlikti elementarių judesių.
Normatyvus įveikę 130 jaunuolių buvo apdovanoti Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklais.
„Sudėtinga buvo šuolis į aukštį, tolį, nes man tokios užduotys nepatinka. Nesitikėjau, kad tokių gerų rezultatų pasieksiu“, – pasakojo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos dešimtokė Deima Žaliauskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Užduotys buvo panašios į tas, kurias atlieka kariškiai. Vienas pratimas beveik visiems tapo itin kietu riešutėliu.
„Atsispaudimas atstumiant rankas į šonus buvo viena iš vietų, kur mes turėjome labai silpną išlaikymą. Matysime ir turėsime skirti didelį dėmesį, nes tai atsistūmimo judesys, kuris tikrai reikalingas visur“, – aiškino LSU mokslininkė Inga Lukonaitienė.
Tiesa, prasti fizinio pasirengimo rezultatai kelia pavojų ir krašto gynybai.
„Turime liūdną statistiką, kuri rodo situacija su jaunuoliais. Pusė jų neatitinka elementarių fizinio pasirengimo ir sveikatos reikalavimų“, – teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.
Specialistų teigimu, norint pakeisti situaciją ne visada reikia žiūrėti į politiką. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo šeimos, kurioje formuojasi vaikų požiūris į fizinį aktyvumą.
„Stebuklingo vaisto nėra. Visuomenė turi prieiti prie to, kad kiekvieną dieną atliktų nors vieną pratimą, o savaitgalį pabūtų lauke“, – pabrėžė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis.
Svarstoma, kad fizinio parengtumo ženklas taptų papildoma mokinių motyvacija sportuoti. Ateityje už gerus rezultatus jis galėtų suteikti papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas.
„Galbūt galėtų su ženkliuko pagalba stoti į aukštąją mokyklą. Kuriame ženkliuko vertę, kuri vaikui galėtų būti motyvacija siekti tikslų“, – kalbėjo R. Žilaitis.
Rektorė teigė, kad dabar reikia nebe ieškoti kaltų, o pradėti nuosekliai dirbti. Pirmiausia mokyklose turėtų būti bent trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Taip pat šios pamokos turėtų būti vertinamos pažymiu, o ne įskaita, kad taptų svarbesnės.
„Organizuosime mokymus, teiksime metodikas, kaip dirbti su vaikais, kurie rodikliai yra svarbūs, kaip juos pasiekti“, – aiškino D. Rėklaitienė.
Fizinis aktyvumas svarbus ne tik sportiniams pasiekimams, bet ir sveikatai, todėl numatoma pristatyti naujas mokinių fizinio pajėgumo gerinimo programas.
Naujausi komentarai