Siūloma pasmerkti surogaciją, reprodukcinį turizmą ir taikyti įsivaikinimo praktiką

Tokį rezoliucijos projektą „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“  įregistravę Seimo nariai konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas  ragina  šalies valdžią  imtis aktyvių veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos šalyse, surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta.

Projekto autoriai siūlo  siekti, kad tarptautiniu lygiu būtų pripažinta šalių teisė atsisakyti pripažinti teismų sprendimus dėl įvaikinimo ir tėvystės pareiškimus, kai jie yra paremti susitarimais dėl surogacijos.

Rezoliucijos projekte siūloma paraginti šalis nustatyti dideles baudas tarptautinių surogacijos susitarimų dalyviams: tarpininkavimo agentūroms, sveikatos priežiūros įstaigoms, teisininkams ir medicinos darbuotojams. Taip pat siūloma  skatinti tarptautiniu lygiu ES šalis nares socialinėje politikoje taikyti įsivaikinimo, o ne surogacijos praktiką, kaip labiausiai atitinkančią geriausių vaiko interesų principą

Rezoliucijos projekte siūloma Užsienio reikalų ministerijai  pateikti JTO Generaliniam sekretoriui pataisą, Vaiko teisių konvencijos fakultatyviniam protokolui dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos siūlančią, kad vaiko įsigijimas surogacijos būdu būtų pripažintas prekybos vaikais forma arba prašymą peržiūrėti JTO konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, įtraukiant į ją įsipareigojimą imtis visų priemonių, įskaitant teisines, kad būtų uždrausta bet kokios formos surogacija.

Dokumento projekte siūloma prisiminti Konstitucijos nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas  ir  valstybės konstitucinę pareigą užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės, vaikystės apsaugą.

„Savo esme surogacija ir įvaikinimas yra skirtingos praktikos, atspindinčios du fundamentaliai skirtingus požiūrius į vaiko teises, nes įvaikinimas yra susijęs su konkrečiais jau gimusio vaiko poreikiais, o surogacija yra fokusuota į suaugusiųjų troškimus dar nesančio vaiko atžvilgiu“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Jame akcentuojama, kad surogacijos būdu yra sąmoningai nutraukiami jau esami šeiminiai ryšiai, o įvaikinimu yra siekiama sukurti šeimą de facto apleistam vaikui ir todėl rekomenduojama vaikų negalinčioms susilaukti poroms taikyti ne surogacijos, o įsivaikinimo praktiką, kaip labiausiai atitinkančią vaiko interesus.

„Surogacijos metodai sąlygoja situaciją, kad vaiko atžvilgiu yra reiškiamos tėvystės teisės genetiniu, biologiniu ar teisiniu pagrindu, kas tarptautinėje ir šalių praktikoje kuria teisinį chaosą“, – sakoma projekte.

Valstybių bandymas teisiškai reguliuoti surogaciją, kaip teigiama projekte,  tik paskatino reprodukcinį turizmą ir padidino moterų išnaudojimą bei prekybą vaikais neturtingose šalyse.

Seimas raginamas pasmerkti bet kokios formos surogacijos praktiką kaip instrumentalizuojančią moterį ir vaiką, nes „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma.“

Projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, ne kartą pasmerkęs surogacijos praktiką, niekad neišskyrė jos „altruistinių“ ir „komercinių“ aspektų; taip pat pažymi, kad „komercinės surogacijos praktika pažeidžia ne vieną tarptautinės teisės instrumentą ir juose įtvirtintą asmens teisę būti apsaugotam nuo tapimo prekybos ar nuosavybės objektu“.

Seimui siūloma pabrėžti, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką, išreikšti susirūpinimą, kad mažiau turtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais ir atkreipti  dėmesį,  jog tokia praktika pasitaiko ir Europos kontinente.

„Tik visiškas ir galutinis bet kokios formos surogacijos pasmerkimas yra geriausias būdas panaikinti šią žmogaus teisėms prieštaraujančią ir žmogus orumą pažeidžiančią praktiką“, – sakoma rezoliucijos projekte, kurį teikia Seimo nariai V. Aleknaitė-Abramikienė,  A. Ažubalis, L.Kasčiūnas.