Dėl saugumo jis siūlo baterijų surinkimo dėžes iš patalpų iškelti į kitą vietą – šalia prekybos centro ar kito pastato, kur gaisro atveju nekiltų pavojus žmonėms.

Tačiau prekybininkai sako, kad gaisrų parduotuvėse nėra kilę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigia, jog gaisrus dažniausiai sukelia ličio baterijos, patekusios į mišrų atliekų srautą.

Aplinkos viceministras žada griežtinti gamintojų ir importuotojų kontrolę. 

„Įvertinus rizikas greičiausiai prekybos centruose to (surinkti baterijas – BNS) nebebus galima daryti. Greičiausiai, bet čia dar reikia diskusijų“, – BNS teigė L. Jonauskas.

„Dar niekada taip nėra buvę, kad ličio baterijos, išmestos į atliekų srautą, sukeltų tiek daug gaisrų. Ta bėda visai netoli, gali įvykti ir ten, kur mes nesitikim“, – pridūrė jis.

Siemo narys neatmeta, kad prekybininkai gali įsirengti detektorius, kurie sureaguotų į ugnį ar dūmus: „Galbūt ir išlaikysime prekybos centruose, bet su didesne priežiūra.“

L. Jonausko teigimu, nors baterijų surinkimo tvarką reikia keisti, svarbu išlaikyti jų surinkimo vietų prieinamumą: „Tai kone vienintelis efektyviausias būdas tas atliekas surinkti iš gyventojų.“

Prekybininkai: baterijos iki šiol nedegė

Visose didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse yra panaudotoms baterijoms skirtos dėžės. Jų atstovai BNS tvirtino, kad gaisrų jose nėra kilę.  

„Iki“  komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė BNS tvirtino, kad dažniausiai baterijas žmonės atsineša maišeliuose, palieka tvarkingai. Pasak jos, per paskutinius tris mėnesius surinkta daugiau nei 3,5 tonos baterijų.

Tuo metu „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento laikinoji direktorė Snieguolė Valiaugaitė pranešė, kad tinklo parduotuvėse per metus surenkama apie 30 tonų panaudotų baterijų ir akumuliatorių.

„Kartais pasitaiko atvejų, kai gyventojai atneša didesnių akumuliatorių ir palieka juos šalia dėžių. Matome, kad sistema veikia gana efektyviai, todėl poreikio siūlyti pokyčių šiuo metu nematome“, – BNS sakė „Maxima“ atstovė.   

„Lidl Lietuvos viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė nurodė, kad tinkle per metus yra surenkama daugiau nei 8 tonos įvairiausių baterijų ir akumuliatorių.:

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo Dariaus Ryliškio, kiek gyventojai suneša baterijų, nėra skaičiuojama.

Ugniagesiai: ES problema ta pati

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis sako, kad gaisrus gali sukelti ličio baterijos, jeigu jos užsidega, yra mišriame atliekų sraute, yra pažeistos.   

„Dalis baterijų patenka į komunalines atliekas, pakuočių atliekas ir ten jų neįmanoma saugiai identifikuoti prieš mechaniškai apdorojant“, – LRT radijui teigė V. Vaičaitis.

Pasak jo, Lietuva incidentų gausa dėl užsidegusių baterijų neišsiskiria: „Matome Europoje Sąjungos mastu tam tikrą gaisrų didėjimą“.

V. Vaičaičio teigimu, Prancūzijoje, Vokietijoje ličio baterijos taip pat užsidega. 

„Prancūzijoje per keletą metų padvigubėjo tokio pobūdžio gaisrų atliekų sektoriuje. Vokietijoje tam tikromis dienomis net iki 30 incidentų yra buvę. Matyti, kad Lietuvoje tokia situacija nėra išskirtinė ir kažkuo besiskirianti visos Europos Sąjungos mastu“, – kalbėjo policijos atstovas.    

Surenkama tik 25 proc. elektroninės ir elektros įrangos

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis sako, kad Lietuvoje yra gera baterijų perdirbimo infrastruktūra.

„Tvarkytojai yra gerai pasiruošę ir turi visus pajėgumus perdirbti ličio baterijas, jas surinkti. To neturi nei Latvija, nei Estija. Bet yra viena problema – gamintojai ir importuotojai, kurie atsakingi už baterijų surinkimo ir perdirbimo sistemos ir visuomenės informavimo finansavimą“, –  LRT radijui anksčiau teigė A. Skinulis. 

Jo skaičiavimais, į rinką per metus išleidžiama apie 90 tūkst. tonų elektroninės ir elektros įrangos, o surenkamas kiekis kasmet  mažėja, pavyzdžiui, pernai surinkta 21,7 tūkst. tonų, arba 25 proc. vidaus rinkai patiekto kiekio.   

Pasak A. Skinulio, nešiojamų baterijų surinkimas taip pat nėra geras – į šalį patenka apie 2 tūkst. tonų, o surenkama tik 20 proc. Tuo metu 2030 metais Lietuva pagal ES reikalavimus turi pasiekti 73 proc. lygį. 

Aplinkos apsaugos institutui siūlant griežtinti gamintojų ir importuotojų kontrolę, aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius žada, kad taip ir bus. 

„Už kiekvieną nesurinktą toną, už visuomenės neinformavimą, tam pinigų neišleidimą bus atsakomybė“, – LRT kalbėjo jis. 

Vilniuje rugpjūtį užsidegė vilkikas su ličio baterijomis. Su jomis siejami du gaisrai anksčiau buvo kilę sostinės plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ gamykloje ir Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje, taip pat Kauno kogeneracinėje jėgainėje, Alytuje prie metalo laužo supirktuvės.