Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) atkreipė dėmesį, jog vien įregistravimas VIRSIS sistemoje savaime nereiškia, kad subjektas realiai ieško, rengia ir skelbia viešąją informaciją visuomenės informavimo tikslais.
Tarnybos teigimu, būtina nustatyti ir tai, ar registracija nėra naudojama kaip priemonė įgyti tam tikrų privilegijų, pavyzdžiui, gauti nemokamą prieigą prie valstybės duomenų. Savo ruožtu M. Martišius akcentavo, jog saugiklių yra mažai, o sistema sukurta itin demokratiniu principu, todėl registracija gali būti pasinaudota savoms reikmėms.
„VIRSIS sukurta principu, kad į ją gali įsirašyti visi, kurie nori būti žiniasklaida. Įsirašius sistemoje gaunama privilegijų, pavyzdžiui, nemokamus Registrų centro duomenis. Tai įsivaizduokite, jeigu jūs turite nekilnojamojo turto agentūrą, greta įsteigiate fiktyvią medijos priemonę ir galite nemokamai bei laisvai disponuoti visais duomenimis“, – Eltai sakė M. Martišius.
Prieiga prie duomenų kelia rizikų
M. Martišiaus teigimu, komercinė nauda yra tik vienas iš rizikos faktorių. Daug pavojingiau, pasak jo, kai prieigą prie valstybės duomenų gauna priešiškai nusiteikę asmenys.
„Jeigu įregistruojama žiniasklaidos priemonė, kuri skleidžia propagandinį turinį, viešai tyčiojasi iš Lietuvos valstybės, struktūrų bei institucijų, jie gauna privilegiją reikalauti duomenų ir gauna sąlygas, kurios suteikiamos išskirtinai tik žiniasklaidos atstovams. Pavyzdžiui, greičiau gauti atsakymą į užklausą. Jos negavę laiku, turi teisę iškart skųsti instituciją. Taip ne tik apsunkinamas darbas, bet ir kyla rizikų, kad gautais duomenimis bus pasinaudota priešiškiems tikslams“, – patikino pašnekovas.
Savo ruožtu B. Davidonytė teigė, kad duomenys yra būtinoji žurnalistinio darbo dalis, todėl žurnalistų prieigos ribojimui nepritartų. Jos nuomone, institucijos galėtų atidžiau pasidomėti, kas iš tiesų duomenų prašo.
„Dabar yra bent vienas precedentas, kai Žurnalistų etikos inspektorius yra nustatęs, kad VIRSIS užsiregistravusi ir priėjimą prie duomenų turėjusi organizacija žurnalistinės veiklos iš tiesų nevykdė. Pagal šį precedentą, manau, kad kilus abejonėms, institucijos galėtų tai pasitikrinti dažniau“, – Eltai sakė ji.
Visgi ŽPA pirmininkė pabrėžė, kad daugėja smulkių, pačių žurnalistų steigiamų žiniasklaidos priemonių, todėl vien redakcijos dydis ar kiti akivaizdūs kriterijai neturėtų tapti pirminiu rodikliu.
„Tai, kad žiniasklaidos priemonė maža, tikrai automatiškai nereiškia, jog ji yra fiktyvi. Bet manau, kad pagrindinis kriterijus institucijoms prieš suteikiant duomenis turėtų būti patikrinimas, ar ta organizacija, ypač jei ji yra mažiau žinoma, iš tiesų vykdo žurnalistinę veiklą ir ar už jos nesislepia asmenys, kurie teisiami už veikimą prieš valstybę“, – teigė B. Davidonytė.
Savo ruožtu M. Martišius teigė netikintis, jog institucijos pačios galėtų suvaldyti užklausų srautą ir dar spėti patikrinti kiekvieną žiniasklaidos priemonę.
„Kai norime užtikrinti veterinarijos taisyklių laikymąsi, kreipiamės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kai reikia įsitikinti priešgaisrinės saugos atitiktimi – irgi kreipiamės į atitinkamą tarnybą. Lygiai taip ir čia, kuomet turime užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami tiems, kam reikia, turime turėti kontrolės mechanizmą. Užklausų yra daug, institucijų irgi, ir jos nebus pajėgios kiekvieno klausėjo patikrinti savarankiškai”, – pastebėjo M. Martišius.
Fiksuotas vienas atvejis
ŽEIT teigimu, konstatuoti, kad fiktyvus registravimasis VIRSIS sistemoje yra dažnas, negalima. Anot tarnybos, šalyje fiksuotas vienas atvejis, kuomet kreiptasi dėl duomenų ištaisymo, tačiau tai nelieka vien formalumu.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra oficialus pagrindas inicijuoti duomenų tikslinimą ar taisymą sistemoje. Konkrečią duomenų korekciją atlieka sistemos tvarkytojas, šiuo atveju VĮ Registrų centras. Dėl mechanizmo greičio minėtame sprendime atskiro vertinimo nepateikiama. Todėl objektyviai galima teigti tik tiek, kad šiuo atveju žurnalistų etikos inspektorius neapsiribojo pažeidimo konstatavimu, bet ir ėmėsi veiksmų dėl netikslių duomenų ištaisymo VIRSIS sistemoje“, – Eltai paaiškino tarnyba.
Tuo metu „Spaudos klubo“ vadovas Dainius Gulbinas, kurio vadovaujamos įstaigos atvejis ir minimas ŽEIT išvadoje, Eltai teigė, jog pačios VIRSIS sistemos nekritikuoja, tačiau kelia klausimus dėl taisyklių taikymo nuoseklumo.
„ŽEIT yra konstatavusi, kad „žurnalistas turi pareigą skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją“. Kaip šią pareigą įvykdyti, jei informacijos tikrinimas iki publikacijos žurnalistika nelaikomas? Mūsų kritikai ŽEIT sprendimą viešojoje erdvėje naudoja kaip argumentą, esą „Spaudos klubas“ nėra visuomenės informavimo priemonė. Šį teiginį paneigiantys faktai yra vieši ir lengvai patikrinami: reguliariai skelbiame žurnalistinius tyrimus, o leidžiama knyga netrukus pasieks skaitytojus“, – teigė D. Gulbinas.
Savo ruožtu M. Martišius atkreipė dėmesį, kad dėl aiškesnės tvarkos buvo inicijuota visos VIRSIS sistemos peržiūra.
„Pastebėjus, kiek visokių subjektų yra prisiregistravę VIRSIS sistemoje, kilo idėja sąrašą patikrinti. Pateiktas siūlymas, kad ŽEIT bus atsakingi už spausdintinę žiniasklaidą, o vaizdo ir garso sritį koordinuos LRTK. Siūlyme buvo ir punktas, kad prieš įrašant į VIRSIS sistemą, atsirastų papildomas tarpžinybinės nacionalinio saugumo patikros komisijos vertinimas, kuriame būtų išaiškinama, ar saugu subjektui suteikti duomenis“, – įvardijo M. Martišius.
LRTK pirmininkas atskleidė, kad šiuo metu įstatymo projektas yra pateiktas vertinti ir nors turėjo būti svarstomas Seimo rudens sesijoje, o įsigalioti nuo sausio, tačiau buvo sulaukta daug pastebėjimų, skirtingų vertinimų, todėl M. Martišius neatmeta galimybės, jog griežtesnės VIRSIS kontrolės idėja artimiausiu metu priimta nebus.
ELTA primena, kad VIRSIS sistema pradėjo veikti prieš trejus metus, siekiant turėti bendrą visų visuomenės informavimo priemonių registrą. Į sistemą subjektai turėjo pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, valdomas visuomenės informavimo priemones, jų rūšis, už turinį atsakingus asmenis. Nurodomi profesiniai pažeidimai, turimos licencijos, leidinių tiražai ir pan. Sistemos atsiradimą inicijavo Kultūros ministerija.
(be temos)