- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus beveik šimtui metų Lietuvos nepriklausomybės aktas pirmą kartą iš Vokietijos bus atvežtas ten, kur ir buvo pasirašytas – remonto darbus baigiantys Signatarų namai Vilniuje ruošiasi lankytojų antplūdžiui.
Nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.
Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.
Signatarų namų vedėja įsitikinusi, kad dokumentas grįžta ten, kur ir yra jo vieta.
„Žinote, aš būčiau labai nustebusi, jeigu jis būtų eksponuojamas ne pas mus. Tai natūralu, nes jis čia buvo ne tik pasirašytas, bet ir ilgai aptarinėjamas, išdiskutuotas“, – BNS sakė Meilutė Peikštenienė.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujina ir ekspoziciją. Daugiausiai nuotraukomis ir dokumentais muziejus sieks parodyti visų akto signatarų visuomeninę ir politinę veiklą, turėjusią įtakos nepriklausomybės paskelbimui.
„Jie veikė, dalyvavo visame tautiniame atgimime, kuris prasidėjo XIX a. pabaigoje, – kalbėjo M. Peikštenienė, – Tie patys žmonės dirbo visur. Jeigu jų nebuvo Vilniuje, tai jie buvo Kaune ar Marijampolėje, bet vis tiek po truputį sudarė sąlygas nepriklausomybei“.
„Jeigu kas yra buvęs ankstesnėje ekspozicijoje ir ateis į būsimą, tikrai pamatys, kad ji bus gerokai pasikeitusi“, – pridūrė ji.
Neperšaunama vitrina
Dokumentą Lietuvai laikinai saugoti perduoda Vokietija. Berlyno diplomatiniame archyve ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis šiemet kovą rado profesorius Liudas Mažylis.
Nepriklausomybės aktas į Lietuvą bus atgabentas sausio 17 dieną, šalies Prezidentūroje planuojamas iškilmingas jo perdavimas laikinam saugojimui.
Po kelių dienų jis bus atvežtas į Signatarų namus, ten dokumentas bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra.
„Ta vitrina bus ypatinga“, – kalbėjo M. Peikštenienė.
Jai antrino Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, prisidėjęs prie derybų su Vokietija dėl laikino akto perdavimo Lietuvai.
„Nors Vokietija nenumatė kažkokių konkrečių techninių reikalavimų dėl dokumento apsaugos, Lietuvos pusė tikrai stengėsi užtikrinti saugumą pati, nes supranta jo svarbą“, – teigė jis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vasario 16-osios akto originalo faksimilę eksponuoja nuo balandžio mėnesio.
Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų jų buvimo vieta nėra žinoma. Vokietijoje rasto akto ekspertizę atlikę policijos pareigūnai praėjusią savaitę paskelbė, kad dokumentą surašė signataras Jurgis Šaulys.
Laukia antplūdžio
Nepriklausomybės aktą Lietuva saugos iki penkerių metų, tai numato Lietuvos ir Vokietijos spalį pasirašytas susitarimas.
Panaudos sutartis numato, kad dokumentas viešai turėtų būti eksponuojamas kasmet nuo sausio iki lapkričio vidurio, likusį laiką jis praleistų archyve.
Muziejaus vedėja teigė, kad būsimasis eksponatas sulauks ne tik lietuvių, bet ir šalies istorija susidomėjusių užsieniečių dėmesio.
„Ta Lietuvos nepriklausomybės istorija, tas visas kelias nuo XX a. pradžios, nuo 12-os apaštalų draugijos, jis buvo labai sudėtingas. Tokiomis sąlygomis, karo metu, okupuotas, kariuomenės neturintis kraštas skelbia nepriklausomybę. (...)Užsieniečiams tai yra didelė nuostaba“, – sakė M. Peikštenienė.
Paklausta, ką pati pajuto pavasarį sužinojusi, kad Nepriklausomybės aktas buvo surastas, istorikė gūžteli pečiais.
„Dabar yra tiek rūpesčio, tiek visko, kad nėra kada apie tai pagalvoti. Aišku, kad didžiausias džiaugsmas buvo tada, kai tą žinią sužinojome. Dabar tai tiesiog darbas“, – teigė Signatarų namų vedėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“1
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą16
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...