Bręsta KET pokyčiai: kai kurie užmojai verčia kraipyti galvas

Per šiuos metus Lietuvos keliuose jau žuvo 49 žmonės.  

Pagrindinės eismo tragedijų priežastys – saugaus važiavimo greičio ir saugaus atstumo nesilaikymas. Dėl to žuvo net 43 proc. žmonių.  

Dar po 13 proc. gyventojų žuvo dėl nesuteiktos pirmenybės važiuoti sankryžoje ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų pažeidimų bei vairuotojų klaidų pėsčiųjų atžvilgiu atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.

„Greičio matavimo įrenginių plėtra, policijos aktyvumas, tokių pažeidimų visuomenės pasmerkimas – visa tai dar nepasiekė dalies vairuotojų smegenų. Pasiekė tik ausis“, – teigė policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys. 

Galbūt žūčių skaičių kelyje sumažintų Susisiekimo ministerijos siūlomi KET pakeitimai? Tačiau ministras kalba nenoriai. 

„Neturiu ką pakomentuoti šia tema. Kol kas vyksta tarpinstitucinės diskusijos, tarpinstitucinis derinimas su ekspertais. Jokių pasiūlymų ant stalo nėra“, – tikino susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

Tačiau pradinį siūlymą ministerija jau parengė. Ir juos įgyvendinti norėtų dar iki šių metų lapkričio. Pavyzdžiui, vairuotojus įpareigoti laikytis didesnio atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio. 

„Siūloma, kad būtų ne tik rekomenduojama, bet ir privaloma, kai važiuojama didesniu kaip 100 km/val. greičiu, atstumas privalėtų būti apskaičiuotas. Tai yra – ne mažiau kaip 50 metrų“, – aiškino „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus specialistas Robertas Litvaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Policija idėją palaikytų, bet tobulinti esą dar yra ką.

„Vien tik uždraudimas ar sankcijos pritaikymas problemos neišspręs. Jeigu sakome, kad turi būti laikomasi saugaus atstumo, tai turi būti kontrolės priemonė: subraižytos linijos ar specialūs įrenginiai, kurie matuoja, kokiu atstumu važiuoja transporto priemonė“, – sakė policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas.

Taip pat, jei būtų Susisiekimo ministerijos valia, atsirastų daugiau galimybių kirsti ištisinę liniją. Pavyzdžiui, jeigu kelią pastojo nepajudinama kliūtis.

Vairavimo instruktorius tikina, kad tokios situacijos yra kone kasdienybė. Tik dažnai kelią pastoja ne išvirtę medžiai, o ne vietoje pastatyti automobiliai. 

Vairuotojas labai stipriai rizikuoja: galėtų pasikliauti tik pareigūno tolerancija, žmogišku požiūriu.

„Ir tada formaliai žiūrint į galiojančias taisykles per egzaminą ir ne tik, negalima kirsti tos ištisinės. Tada susiduriama su dilema: ką daryti? Ar važiuoti atbulomis, kol bus punktyrinė linija, ar dar kažkokį veiksmą atlikti“, – kalbėjo eismo ekspertas Kastytis Povilaitis. 

Anot „Regitros“, dažniausiai vairuotojai su tokia problema susitvarko, bet taisykles pažeidžia.  

„Kartais taip eisme nutinka. Turbūt toks eismo taisyklių pakeitimas lemtų tik tai, kad tokie vairuotojai jau nebebūtų eismo taisyklių pažeidėjai“, – akcentavo R. Litvaitis.

„Už ištisinės linijos kirtimą galima ir netekti teisės vairuoti. Vairuotojas labai stipriai rizikuoja: galėtų pasikliauti tik pareigūno tolerancija, žmogišku požiūriu“, – teigė eismo ekspertas. 

Tiesa, saugaus eismo specialistas pastebi, kad taisykles kelyje vairuotojai dažnai aplenkia. Tad jei ministerija keistų KET, gyventojams pirmiausia esą teks keisti požiūrį. 

Nors institucijos Susisiekimo ministerijos siūlymams kritikos turi, pokyčiams pritaria. Tačiau, kad pakeitimai bus sėkmingi, ministras nežada. O jei ir įsigalios KET pokyčiai, anot M. Skuodžio, jie gali būti visiškai kitokie nei siūlomi dabar.