Šeši Lietuvos piliečiai nuslėpė ne tik Rusijos pilietybės įgijimo faktus

Anot jo, patikrų metu nustatyta, jog šeši Lietuvos piliečiai ne tik nuslėpė Rusijos pilietybės įgijimo faktus, bet ir iš viso neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Nė vienas iš šių asmenų, anot įstaigos, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu ir neatsiliepė į prašymus pateikti dokumentus, įrodančius jų teisę į daugybinę pilietybę.

Dėl to pradėta Lietuvos pilietybės netekimo procedūra. Ji baigta vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pasirašius įsakymą, kuriuo minėti asmenys neteko Lietuvos pilietybės.

„Tai tiesiog mūsų aktyvių veiksmų rezultatas, labai džiaugiamės, kad mūsų proaktyvūs veiksmai, dėl kurių buvo sutarta Vidaus reikalų ministerijoje, buvo duoti pavedimai mūsų tarnyboms, davė rezultatų“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

„Tikimės, kad tai yra žinia tokiems asmenims, kad jie bus identifikuoti ir bus atitinkamos pasekmės“, – tvirtino ji.

Pasak departamento, nuo šių metų pradžios, analizuojant iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją bei atgal itin dažnai vykstančių keleivių srautus, patikrai buvo atrinkta beveik 2 tūkst. asmenų.

Paaiškėjo, kad 1,7 tūkst. tokių keliautojų teisėtais pagrindais turi daugybinę Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos ir Baltarusijos pilietybę, arba yra Lietuvos piliečiai ir turi leidimą laikinai gyventi užsienio valstybėje.

Šiuo metu Migracijos departamentas vis dar atlieka kelių šimtų asmenų patikrinimus bei tikslina gautą informaciją.

Pirminiais duomenimis, Lietuvos pilietybę bus siūloma panaikinti dar keliolikai asmenų. Baltarusijos pilietybės įgijimo slėpimo faktų kol kas nenustatyta.

Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per du mėnesius apie tai raštu Migracijos departamentui. Asmuo, laiku neįvykdęs tokios pareigos, yra baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, jam gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų.