Septyni iš dešimties suaugusiųjų vis dar mokosi: kokias sritis jie renkasi?

Valstybės duomenų agentūros tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje mokosi septyni iš dešimties visų suaugusių šalies gyventojų.

„Vis daugiau studentų žino, ko nori. Ateina konkrečiai žinodami, ką norėtų išmokti, dažnai žino, kur norėtų dirbti ir siekia įgyti tokias kompetencijas, kurios yra reikalingos būtent tai darbo vietai“, – pasakojo Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Vis dėlto pastebima, kad tarp populiariausių sričių, kurias renkasi ne ką tik mokyklą baigę jaunuoliai, bet ir žmonės nuo 24-erių iki 69-erių metų, vietos amatui liko mažai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vyrai dažniau nei moterys rinkosi tokias sritis, kaip inžinerija, gamyba ir statyba, gamtos mokslai, matematika ir statistika, žemės ūkis ir veterinarija. Besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi socialinius mokslų, verslo ir teisės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir humanitarinių mokslų bei meno sritis“, – populiariausius mokslus tarp suaugusiųjų vardijo Valstybės duomenų agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.

Mokymo centrai pabrėžia, kad šiais laikais darbuotojams reikia išmanyti daugiau, ir darbdavys reikalauja nebe amato, o technikos, technologijų išmanymo. Tą pastebi ir švietimo specialistai.

„Suaugusieji mokosi tai, ko jiems reikia gyvenimui, tai, kas jiems yra šiandien aktualu ir gali išspręsti jų gyvenimo problemas“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo ekspertė Elena Trepulė.

Tad sostinės Technologijų ir inžinerijos mokymo centre, kuriame vyksta ne tik suvirintojų, elektrikų, bet ir verslo pagrindų paskaitos, studentų netrūksta.

„Suprantama, kad daugiausia vis tik ateina jauniausių, ką tik baigusių mokyklą, bet gal didžioji dalis pas mus besimokančių žmonių yra nuo 25-erių iki 45-erių metų“, - teigė įstaigos direktorius.

Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai mokėsi iš knygų, specializuotų žurnalų, interneto. Taip pat informacijos ieškojo bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose.

„Nėra tikslo suaugusiųjų vesti į auditorijas ar mokymo įstaigas, todėl, kad tikslas nebėra įgyti vienkartinį kažkokį tai laipsnį ar vienkartinį pažymėjimą. Tikslas yra įgyti įprotį mokytis nuolat“, – teigė švietimo ekspertė E. Trepulė.

Anot valstybės duomenų agentūros, dirbantys gyventojai buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai.