Seimo pirmininkė: Lietuvai labiausiai reikia su Kovo 11-ąja susijusių vertybių

„Šiandien labiausiai reikia ryžto, rimties, susiklausymo ir orumo – vertybių, kuriomis su mumis dosniai dalijasi Kovo 11-oji. Kai visi buvo tarsi viena. Kai gyvybinis poreikis turėti valstybę, apginti valstybę, gyventi savo valstybėje sukūrė mūsų dabartį. Šiandien, sekdami Kovo 11-osios keliu, mes kuriame ateitį savo vaikams ir vaikaičiams. Ir jų ateitis priklauso tik nuo mūsų. Prisiminkime tai!“, – pirmadienį Seime kalbėjo pirmininkė.

„Tad ženkime šiuo mūsų valstybės sėkmės keliu neabejodami. Žvelgdami valstybiškai be reikalo negąsdinkime ir nesigąsdinkime. Specialiai neaštrinkime padėties, bet ir nenutylėkime grėsmių. Nebijokime ir būkime pasirengę. Stiprinkime valstybę ir ji sustiprins mus“, – teigė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, Lietuvoje turime tris svarbias progas kalbėti apie valstybę – liepos 6-ąją, prisimindami Mindaugo karalystę, Vasario 16-ąją, kai kalbame apie demokratiniais pamatais sutvarkytos valstybės atkūrimą, ir Kovo 11-ąją.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, vertinant naujausius iššūkius ir grėsmes, būtent Kovo 11-sios žinia apie valstybę „šiandien mums turėtų būti svarbiausia“.

„Kovo 11-ojoje sukoncentruota neįkainojama patirtis vadavimosi iš sovietinės imperijos, kurią kruvinu restauravimo procesu Rusija dabar mėgina atkurti Ukrainoje, o viena iš pagrindinių Kovo 11-osios pamokų yra susijusi su įsakmiu valstybingumo stiprinimu“, – teigė ji.

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas teigė, kad nors šiandien nebereikia rinktis kokiu keliu žengti į nepriklausomybę, tačiau jai vėl iškilo grėsmė.

„Kaip ir tuomet esame priklausomi nuo aplinkybių, nuo visuomenės atsparumo ir vienybės. Vėl regime chaosą ir nežinome simbolinė ar reali bus užsienio šalių parama“, – kalbėjo A. Saudargas.

„Šiandien laukiu iš atsakingų pareigūnų ne pranašysčių, bet sprendimų. Tautai reikia pasakyti – vykdome savo pareigą, sutarėme ir nusprendėme kaip valstybę ginsime“, – teigė jis.

Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė savo kalboje pažymėjo, kad šiemet švenčiame ir 20 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO jubiliejų.

„Kovo 11-ąją pasirinkome ne tik savo laisvės ir nepriklausomybės kelią, bet ir siekį kurti saugią valstybę, kad niekada daugiau agresyvi Rusija nesikėsintų į mus“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jei ne šie pasirinkimai, akivaizdu – šiandien Putino Rusija tryptų ant mūsų žemės“, – pridūrė ji.

Savanorystės galia

Svetur jau du dešimtmečius gyvenantis, Jungtinės Karalystės Kembridžo Universiteto ligoninėje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas teigė, kad sakyti kalbą iš Seimo tribūnos jam buvę netikėta. Savo savo kalboje dėmesį skyrė savanorystei, kuri lydi ir jį patį bei kolegas. R. Tamašauskas jau dvejus metus protarpiais savanoriauja Ukrainoje, dirba užfrontės ligoninių operacinėse, moko šiuolaikinių skausmo malšinimo būdų, veda tobulinimo kursus Ukrainos medikams su Kembridžo ir Vilniaus universiteto ligoninių specialistais.

„Savanorystei ir išėjimui iš komforto zonos randasi daug erdvės ir čia, Lietuvoje: nuo jau gerokai įsibėgėjusios tarnystės Šaulių Sąjungoje, Krašto Apsaugos Savanoriškose Pajėgose ir kitose žinomose platformose iki naujų, netikėtų kūrybiškų sprendimų. Kasdienybėje juk visi esame savo srities profesionalai, savyje nešiojame unikalias žinių, įgūdžių, kontaktų ir patirties saugyklas“, – Seime kalbėjo R. Tamošauskas.

Pasak gydytojo, ir Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdis, išaugęs iki pat Kovo 11- osios, taip pat buvo savo esme savanoriškas.

„Absoliuti dauguma juk ir tuomet dirbo darbus, kūrė šeimas ir buitį, augino karjeras ir vaikus. Galėjo ir toliau sau patykučiais gyventi ir dirbti Tarybų Lietuvai, likdami Imperijos įkaitais. Bet mažutėliai pasirinko kitaip. Jie išdrįso žengti tą papildomą, tuo metu gan rizikingai atrodžiusį žingsnį, atvedusį mus šiandien į šią posėdžių salę“, – kalbėjo jis.