Prezidentės pasirinktas kandidatas į saugumo šefus bent kol kas nekelia alergijos daugumai Seimo narių, nors dalis jų nelabai patenkinti, kad valstybės vadovė nederino savo pasirinkimo.
Pasigedo derinimo
Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Seimui pulkininko leitenanto Gedimino Grinos kandidatūrą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus.
Nemažai Seimo narių daliai šis valstybės vadovės pasirinkimas netapo didele staigmena, nes jau anksčiau iš prezidentūros buvo gaunama signalų apie galimą G.Grinos pretendavimą į saugumo šefus.
Tačiau kai kurie parlamentarai neviešai priekaištavo Prezidentei, kad ši savo pasirinkimo jokia forma nederino su Seimu ar bent svarbiausiomis jo politinėmis figūromis, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, nors yra žadėjusi tai daryti.
"Dabar mes apie viską sužinome tik tuomet, kai pasirašomas Prezidentės dekretas, nors turėtų būti taip, kad jau kiek anksčiau turėjo būti vykdomos bent kokios nors formalios konsultacijos, ar pasirinktas kandidatas gali būti priimtinas. Taip Prezidentė galų gale gali prisižaisti ir Seimas vieną dieną ims ir nepatvirtins jos pasirinkimo. Nesakau, kad taip atsitiks šįkart, bet kas gali žinoti dėl ateities", – neoficialiame pokalbyje įspėjo vienas valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovų.
Pretenzijų neturi
Bet kalbėdami viešai Seimo nariai neturėjo didesnių pretenzijų G.Grinai ir prognozavo, kad greičiausiai nekils bėdų dėl jo kandidatūros patvirtinimo.
"Kol kas esame neutralūs, turime tik jo gyvenimo aprašymą. Kai pamatysime Seime, kai susitiksime ir pasikalbėsime, tuomet ir darysime savo išvadas", – sakė opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. "Šiaip jis atrodo lyg ir pakankamai patyręs. Kokių nors išankstinių neigiamų nuomonių ar argumentų prieš jį tikrai neturime", – pridūrė jis.
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Vytautas Bogušis sakė, kad koalicijoje irgi negirdėti jokių garsesnių pareiškimų prieš G.Grinos kandidatūrą. "Kol kas tik geriausius atsiliepimus girdėjau, nors tikrai nei koalicijoje, nei frakcijoje, nei Nacionalinio saugumo komitete dar nesvarstėme šio klausimo, todėl neturime jokios oficialios nuostatos", – kalbėjo V.Bogušis.
Atitinka keliamus reikalavimus
Apie pasirašytą dekretą vakar pranešė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Vakar su Prezidente pusvalandį pabendravęs kandidatas, anot atstovo spaudai, atitinka valstybės vadovės keliamus reikalavimus eiti saugumo tarnybos šefo pareigas. "Yra žinoma, kokius reikalavimus Prezidentė kėlė kandidatui: kad tai būtų žmogus iš išorės, ne iš dabartinės departamento sistemos, kad turėtų tarptautinės patirties, kad turėtų ir diplomatinės patirties. Prezidentės įsitikinimu, kandidatas turi tokią patirtį", – sakė L.Balsys.
Jis informavo, kad pokalbyje su kandidatu Prezidentė dar kartą akcentavo tuos uždavinius, kurie keliami departamentui ir apskritai visai žvalgybos sistemai. "Tai visų pirma reformuoti patį departamentą, depolitizuoti jį, kad departamentas gintų valstybės interesus, kad būtų vykdomos užduotys, kurias nustato Valstybės gynimo taryba, kad būtų vykdoma parengta nauja Žvalgybos koncepcija", – kalbėjo atstovas spaudai.
Balsas kiek virpėjo
Pats G.Grina, į susitikimą su valstybės vadove atvykęs dėvėdamas ne karinę uniformą, bet civilį kostiumą, tyliu ir šiek tiek drebančiu balsu atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė, kad jeigu Seimas sutiks jį skirti VSD vadovu, pirmiausia susipažinsiąs su padėtimi departamente.
"Tai yra uždara institucija, todėl apskritai negalėčiau nieko komentuoti šiomis aplinkybėmis", – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie VSD depolitizavimą G.Grina teigė: "Čia, manyčiau, turėtų būti kalbama apie informacijos teikimą. Jeigu būčiau paskirtas, matyt, reikėtų išsiaiškinti, kaip teikiama informacija. Jeigu tai yra problema, tai gali būti depolitizavimo klausimas."
Jo nuomone, pagrindinės saugumo tarnybos spręstino problemos turėtų būti "apskritai informacijos pateikimas, depolitizavimas, struktūra, taip pat kadrų politika". Tačiau G.Grina užtikrino nesišvaistysiąs žmonėmis, tik pabandysiąs įvertinti, ar visi dirba tai, kas priklauso ir kas reikalingiausia valstybei.
Apie CŽV kalėjimą nežino?
Kandidatas neatmetė, kad neišbus poste visos kadencijos, kaip atsitiko jo pirmtakams. "Visuomet yra rizika kokią nors klaidą padaryti. Man irgi rizika yra tokia", – sakė jis.
G.Grina pabrėžė, kad, jo nuomone, žvalgyba su kontržvalgyba yra smarkiai susijusios, todėl nėra reikalo jų atskirti.
Paklaustas, kodėl jis tinkamas būti kandidatu į VSD, G.Grina atsakė: "Tinkamas dėl paprastos priežasties – keletą metų dirbu Antrajame departamente, man žinoma tokio pobūdžio institucija ir darbai, kuriuos reikia dirbti. Esu statutinis pareigūnas, galiu išeiti į kitą instituciją ir ten daryti karjerą. Kadangi gavau tokį pasiūlymą, manau, kad galėčiau įnešti kažkokį indėlį į tą instituciją."
Kandidatas tvirtino nei pats asmeniškai, nei Antrajame departamente neturintis informacijos apie Lietuvoje prieš kelerius metus galbūt veikusį Centrinės žvalgybos valdybos slaptą sulaikymo centrą. "Sunku ką nors vertinti, nes tikrai nei asmeniškai, nei departamento lygiu nedisponuojame tokia informacija. Seimas padarė savo tyrimą. Tai Seimo nuomonė. O mes neturime informacijos."
Gaus saugumo generolo antpečius
G.Grina yra laikinasis karine žvalgyba ir kontržvalgyba užsiimančio Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas. Nuo pernai birželio jis pavaduoja Juozą Kačergių, kuris yra išvykęs mokytis į užsienį.
Neoficialiomis žiniomis, G.Grinos kandidatūrą į VSD vadovus remia krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė.
VSD direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu. Jeigu G.Grina bus paskirtas VSD šefu, jam bus suteiktas saugumo generolo laipsnis.
Iki tapdamas laikinuoju departamento vadovu G.Grina buvo Antrojo departamento direktoriaus pavaduotoju. 1990 m. įgijęs fiziko specialybę Vilniaus universitete G.Grina KAM sistemoje tarnauja nuo 1992-ųjų. 2001–2004 m. jis buvo Lietuvos karinis atašė JAV. 2004 m. G.Grina pradėjo tarnauti Antrajame operatyvinių tarnybų departamente. 2005 m. jis buvo paskirtas šio departamento direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. birželio yra laikinasis departamento direktorius.
VSD vadovo postas liko laisvas po to, kai pernai gruodį iš šių pareigų pasitraukė Povilas Malakauskas. Šiuo metu saugumo šefo pareigas laikinai eina Romualdas Vaišnoras.
Naujausi komentarai