Daugiausia skundų gaunama dėl nuosavybės teisių į žemę ir išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

Jau beveik metus Seimo kontrolierių įstaiga dirba remdamasi nauju patobulintu įstatymu. Daugiau kaip porą tūkstančių piliečių skundų per metus išnagrinėjančios įstaigos vadovas Romas Valentukevičius tvirtina, kad įstatymo pakeitimas įnešė teigiamų poslinkių Seimo kontrolierių įstaigos veikloje ir padeda geriau ginti piliečių teises.

Pilietis neturi lankstytis

Pasak R.Valentukevičiaus, anksčiau, prieš priimant naująjį įstatymą, Seimo kontrolierių įstaiga daugiau tyrė skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Tai buvo labai siaura veiklos sfera, kuri neatitiko Europoje ir pasaulyje visuotinai priimtos ombudsmeno institucijos sampratos.

“Galbūt ne viskas tame naujame įstatyme idealu, tačiau jis jau atitinka ombudsmenų institucijos sampratą. Tai savo išvadose patvirtino ir užsienio ekspertai. Kas gi nauja šiame įstatyme? Buvo įvesta nuostata, kad pilietis turi teisę į gerą ir tinkamą viešąjį administravimą. Tad išsiplėtė mūsų veiklos ratas - dabar nagrinėjame ne vien pareigūnų piktnaudžiavimo biurokratizmu atvejus, bet ir kitus viešojo administravimo reikalus”, - “Kauno dienai” sakė R.Valentukevičius.

Ne visi žino savo teises

R.Valentukevičiaus teigimu, kol kas šalies piliečiams labai trūksta teisinio išprusimo. Dažnas nežino, kur turėtų kreiptis, kai pažeidžiamos vienos ar kitos jo teisės.

“Pastebėjau, kad žmogus tuo pačiu klausimu rašo skundus Prezidentui, premjerui, Seimo Pirmininkui ir dar dešimčiai ministerijų. Tai rodo, jog žmogus nežino, į ką iš tiesų turėtų kreiptis, kad jo problema būtų išspręsta. O turėtų dar nuo mokyklos būti žmonėms diegiama teisinio išprusimo abėcėlė, visi šitie elementarūs dalykai aiškinami per žiniasklaidą. Pavyzdžiui, ar visi žino savo teises, jeigu juos sulaikytų policija? Štai, neseniai Vyriausybė patvirtino teisinio švietimo programos įgyvendinimo priemonių planą, tad, manau, kad dabar ledai šiek tiek pajudės”, - viliasi R.Valentukevičius.

Pasak įstaigos vadovo, žmonės į Seimo kontrolierius kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais. Tenka išklausyti net skundų dėl kaimynų elgesio. R.Valentukevičius pripažįsta, kad žmones šiek tiek klaidina ir įstaigos pavadinimas: “Vadinamės Seimo kontrolieriais, todėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad mes Seimą kontroliuojame. Dažnai ir man paskambina ir piktinasi, kad Seimo salėje sėdi vos kelios dešimtys parlamentarų iš 141 ir įstatymus priiminėja”.

Prisipažinimai išgaunami prievarta

R.Valentukevičius sako, kad Seimo kontrolieriai neatstumia ir akivaizdžiai “ne pagal adresą” besikreipiančių piliečių.

“Kai kada žmonės ateina tiesiog pasitarti. Mes juos konsultuojame ir tokiais atvejais tampame kaip tam tikra nemokama advokatų kontora. Mes neprivalome to daryti, tačiau negalime pagalbos ieškoti atėjusio žmogaus atstumti. Be to, pagal žmonių skunduose pateiktus duomenis mes galime kreiptis į įvairias žinybas, savivaldybes ir paprašyti atitinkamos informacijos ar paaiškinimo”, - sakė R.Valentukevičius.

Po to, kai buvo priimtas naujas įstatymas, Seimo kontrolieriai gali tirti policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmus. Kontrolieriai negali kištis į ikiteisminio tyrimo ar kitokius procesus, tačiau turi galią vertinti pareigūnų elgesį su piliečiais, tarnybinės etikos laikymąsi.

“Nors mes negalime kvestionuoti pareigūnų priimamų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau tokius sprendimus priimant juk pasitaiko atvejų, kai naudojamos įvairiausios fizinio, moralinio ir psichologinio poveikio priemonės, kuriomis, tarkime, siekiama išgauti prisipažinimą”, - primena R.Valentukevičius.

Policininkais skundžiasi didmiesčių gyventojai

“Mes dabar gauname daug skundų dėl policijos pareigūnų fizinio ir psichologinio smurto taikymo sulaikytiesiems. Pavyzdžiui, pasitaikė, kad suimtuosius iš Jonavos į Kauno areštinę vežė net penkias valandas. Kažkur miške sustojo ir darė kažkokį spaudimą areštuotiesiems. Arba, pavyzdžiui, pilietis sumušamas, tačiau gydytojas jam neiškviečiamas, laukiama, kol sumušimai apgis. Arba į komisariatą atvežtas sulaikytasis pasisako esąs pirmos grupės invalidas. Medikas, kuris turėtų įvertinti sulaikytojo sveikatos būklę ir nustatyti, ar jis gali būti uždarytas, taip pat nėra iškviečiamas. Tokie dalykai nedaro garbės pareigūnams”, - apgailestavo R.Valentukevičius.

Įsigaliojus įstatymui, iš viso gauti 93 skundai dėl policijos pareigūnų bei 82 skundai dėl prokuratūros pareigūnų veiksmų. Policininkų veiksmais dažniausiai skundžiasi didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - gyventojai.

Dalijasi medžiaga su kitomis tarnybomis

“Aš, kalbėdamasis su policijos generaliniu komisaru, kitais komisarais, ne kartą akcentavau, kad didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas būtent į policininkų mokymą, į jų mentalitetą, teisinį išprusimą. Galbūt tokia situacija dabar policijoje yra dėl nesibaigiančios kadrų kaitos, gal dar ne visi į šį darbą ateina tinkami nusiteikę ir pasirengę”, - svarstė R.Valentukevičius.

Po įstatymo pakeitimo Seimo kontrolierių akiratyje atsidūrė ir notarai bei antstoliai. Būtent po Seimo kontrolierių pastabų buvo susirūpinta neproporcingai didžiuliais antstolių atlygiais išieškant mažas skolas ir užsimota juos peržiūrėti ir iš naujo reglamentuoti.

Anksčiau, pasak R.Valentukevičiaus, Seimo kontrolieriai gaudavo nemažai skundų dėl muitininkų veiksmų. Tarkime, užsieniečiai dažnai skųsdavosi, kad Lietuvos muitininkai, tikrindami bagažą, išmėto visus daiktus. Po Seimo kontrolierių pastabų muitininkai, anot R.Valentukevičiaus, “tapo civilizuotesni”.

Ateityje žemės nepadaugės

Šiuo metu Seimo kontrolieriai daugiausiai skundų gauna dėl nuosavybės teisių į žemę ir išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

“Labiausiai gilinamės į žemės grąžinimo situaciją Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, iš kurių gauname daugiausiai skundų. Aiškinamės, kas trukdo grąžinti žemę: ar tos žemės trūksta, ar pareigūnai piktnaudžiauja, ar įstatymas kažkur trukdo dirbti. Žemės grąžinimas turėtų būti baigtas iki 2007 metų vidurio, o kompensavimo už ją klausimai išspręsti iki 2009 m. pabaigos, tačiau, mūsų duomenimis, to nepavyks padaryti. Pavyzdžiui, Kauno miesto valdžia tvirtina, kad jai reikia daugiau kaip 4 tūkst. sklypų tam, kad visiems kauniečiams būtų galima atkurti teises į žemės nuosavybę mieste, o realiai yra tik apie pusantro tūkstančio sklypų. Ateityje Lietuva nepadidės ir žemės nepadaugės. Tad reikia ieškoti kitokios išeities - svarstyti apie galimybę sumokėti solidžias kompensacijas tokiems žmonėms”, - siūlo R.Valentukevičius.

Kas pirmesnis, tas geresnis?

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas perspėja, kad ilgesnis delsimas spręsti žemės grąžinimo problemą gali sukelti sunkias socialines pasekmes.

“Iniciatyvos turi imtis aukščiausios institucijos, nes gali įvykti socialinis sprogimas. Dabar situacija tokia, kad dalis žmonių žemę atsiėmė, o kiti iki šiol nieko negavo. Vadinasi, kas pirmesnis, tas lyg ir geresnis. Tačiau, grąžinant turtą pirmiesiems, nuo 1992 metų būta įvairiausių niuansų, būta pažeidimų, nepaisyta eiliškumo, užfiksuotas ne vienas pareigūnų piktnaudžiavimo atvejis. Sakoma, kad Lietuva - svainių kraštas. Tad jei ką nors pažįstate tarp valdininkų, jūs atėjote ir jums padarė bei atidavė detalųjį planą. O jeigu neturite jokio pažįstamo, tai taip ir likote laukti”, - piktinosi R.Valentukevičius.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovo nuomone, miestų valdžia neūkiškai elgiasi ir su nedaugeliu likusių laisvų žemės lopinėlių: “Per dešimtmečius miestai išsiplėtė, žemė užimta, tačiau kas daroma su likusiais laisvais plotais? Štai spauda rašo, kad Vilniuje 60 ha buvo atiduota bendrovei “Rubicon”, nors ta žemė galėjo būti grąžinama žmonėms. Kodėl nebuvo galima pirma ją grąžinti savininkams, o po to tegul investuotojai ją išperka rinkos kaina. Tada, matyt, nepatenkintų neliktų. Dabar gi žemė paimama visuomenės poreikiams, o po to kažkam vos nepadovanojama.