Seimas pirmą kartą išdrįso atmesti Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto. Todėl valstybės vadovė bus priversta pasirašyti įstatymą, kuriuo partijoms leidžiama nevykdyti viešųjų pirkimų.

Reikėjo 71, balsavo 77

Vakar Seimas 77 balsais prieš 19 ir susilaikius 12 parlamentarų nepritarė šalies vadovės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma netaikyti viešojo pirkimo procedūrų politinėms partijoms.

Norint atmesti veto pakanka 71 Seimo nario balso.

Dabar galutinai įsigalios Seimo anksčiau priimtas įstatymas, kuriuo partijos išbraukiamos iš subjektų, vykdančių viešuosius pirkimus, sąrašo.

Pagal Konstituciją Prezidentė nebegali antrą kartą vetuoti to paties įstatymo. Todėl D.Grybauskaitė privalės per artimiausias tris dienas pasirašyti pakartotinai Seimo priimtą teisės aktą, kurio vetavimui parlamentarai sugebėjo pasipriešinti.

Nesutiko su pasiūlymu

Prezidentė siūlė Viešųjų pirkimų įstatymą pakeisti, kad nebūtų numatytos išimtys partijoms vykdant viešuosius pirkimus. Jos pateiktame pasiūlyme buvo numatyta, jog "neskelbiant apie pirkimą būtų galima politinės kampanijos vykdymo tikslais pirkti reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugas".

Tačiau Seimo nariai skeptiškai įvertino šį valstybės vadovės pasiūlymą.

"Nesakome, kad Prezidentės pataisa bloga. Ji yra gera, bet tobulintina. Juk rinkimai jau čia pat. Todėl, jeigu mes įtvirtinsim kad ir supaprastintas viešojo pirkimo taisykles partijoms, tai gali sutrikdyti atskirų partijų dalyvavimą rinkimų kampanijoje. Konservatoriai balsuos už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Prezidentės pasiūlytų pataisų. Bet tai netrukdo ruošti tokias pataisas, kurios užtikrintų skaidrų ir teisingą biudžeto lėšų, skiriamų partijoms, naudojimą", – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Tiesa, kai kurie konservatoriai pasisakė už D.Grybauskaitės pataisą. Ją teigiamai įvertino ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau balsavime dėl Prezidentės veto jis nedalyvavo.

Buvo susigėdusių

Diskusijose dalyvavę keli Seimo nariai sakė, kad partijoms negalima daryti išimčių dėl viešųjų pirkimų organizavimo. "Nederėtų pačioms partijoms ir patiems politikams daryti sau išimčių. Labai jau negražiai tai atrodo iš šono. Viešieji pirkimai ir yra tam, kad biudžeto pinigai būtų naudojami viešai bei skaidriai", – sakė Žilvinas Šilgalis.

"Kažkodėl norime tapti išskirtiniai, pirmieji ES, kurie pritaiko išimtį partijoms. Vaikų darželiai sugeba vykdyti viešuosius pirkimus, o partijos jau sako, kad nesugebės. Tai visiškai pagrįstai piktina visuomenę", – pridūrė Rima Baškienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad specialiosios tarnybos "pasakė neigiamų pastabų" dėl pataisos, susijusios su išimties taikymu partijoms, nes tai gali padidinti korupciją.

Pirmas atvejis per beveik 3 metus

Dauguma Seimo narių nepritarė tokiai nuomonei. Už tai, kad Prezidentės veto būtų atmestas, balsavo visi opozicinių Darbo partijos, socialdemokratų, valdančiųjų liberalcentristų atstovai, didžioji dalis opozicinės Tvarkos ir teisingumo, valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijos narių. D.Grybauskaitės veto balsavimu pritarė opozicinė Krikščionių partijos frakcija, dauguma valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovų ir kai kurie konservatoriai, dalis Mišrios Seimo narių grupės.

Tai pirmas atvejis nuo D.Grybauskaitės inauguravimo 2009 m. viduryje, kai Seimas atmeta jos veto. Iki šiol parlamentarai pritardavo visiems jos pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų grąžinimo pakartotinai svarstyti.

Iškart po Seimo balsavimo Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sugėdijo politikus. "Tenka konstatuoti, kad, deja, tai labai gėdingas Seimo sprendimas. Jis akivaizdžiai parodo, jog tuose sprendimuose, kurie susiję su politinėmis partijomis, jie linkę įnirtingai laikytis tų privilegijų ir visokių kitokių lengvatų, kurios jiems skirtos, ir, deja, nelinkę nusileisti", – sakė S.Cirtautienė.

Pasak jos, Seimui pasipriešinus vis tiek bus ieškoma būdų, kaip spręsti susidariusią situaciją, nes priimtas reguliavimas esą prieštarauja ES teisei ir Lietuvai dėl to gali grėsti sankcijos.

"Lietuvos partinė sistema neišlaikė skaidrumo egzamino", – tokią Prezidentės poziciją perdavė jos atstovė Daiva Ulbinaitė.

Pasidžiaugė, kad nepakluso

Opozicinės Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad šis balsavimas dėl veto įrodė, kas yra tikrasis konstitucinis šeimininkas Lietuvoje. "Tikiuosi, jog Seimas pagaliau supras, kad yra tautos atstovybė, ir, pradėdami šiuo įstatymu, ims elgtis taip, kaip mus tauta įpareigojo", – sveikino ji kolegas su, anot politikės, teisingu sprendimu.

"O tie, kurie labai pasisako už skaidrumą, – dėl to, kad bus viešieji pirkimai, skaidresni netapsite. Galite eiti nuogi, basi, kokie tik norite, vis tiek būsite apšaukti, kad esate vagys", – pridūrė L.Graužinienė.

Jos nuomone, įpareigojimas partijoms rengti viešuosius pirkimus paverčia jas biudžetinėmis organizacijomis, nors taip nėra. "Jeigu tapsime biudžetinėmis organizacijomis, tai mes grįšime į Tarybų Sąjungos sistemą. Vieną kartą susivokime, ar po dvidešimties metų nepalaidosime demokratinių procesų, valstybės", – kalbėjo L.Graužinienė.

Neskubėjo skelbti viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas Seimas priėmė kovo viduryje. Priimant įstatymą už balsavo net 91 parlamentaras, prieš buvo tik 15, susilaikė 17.

Pernai Seimas gerokai pakoregavo partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymus. Be kita ko, buvo numatytos daug didesnės dotacijos partijoms iš biudžeto. Kartu su padidintu valstybiniu finansavimu buvo pakeistos ir viešojo pirkimo taisyklės. Nustatyta, kad didesnius pinigus iš iždo gaunančios partijos privalo laikytis tokios pat pirkimo tvarkos, kokia taikoma visoms biudžetinėms įstaigoms, – skelbti bet kokių didesnių įsigijimų konkursus.

Tokia Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis nustatyta tvarka buvo įsigaliojusi nuo šių metų pradžios.

Tačiau partijos neskubėjo registruotis viešojo pirkimo sistemoje, neskelbė viešojo pirkimo konkursų ir apskritai pristabdė bet kokius didesnius įsigijimus. Laukta, kol politikai galutinai apsispręs, ar iš tikrųjų naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos galios ir ateityje.

Seimo nariai gana vieningai ir be diskusijų balsavo už skubiai parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Prezidentė jas vetavo, bet parlamentarai nesutiko su valstybės vadovės nuomone.