Seimas antradienį netikėtai nusprendė iki ketvirtadienio atidėti balsavimą dėl buvusio finansų ministro Algirdo Šemetos kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius, nors premjeras Andrius Kubilius ragino visus valdančiuosius susitelkti ir patvirtinti kandidatą nedelsiant.

Premjero nepaklausė

Už tai, kad būtų iki ketvirtadienio atidėtas A.Šemetos klausimas, Seimo posėdyje antradienį balsavo 56 Seimo nariai iš 109 dalyvavusiųjų balsavime parlamentarų. Prieš buvo 41, susilaikė 12 Seimo narių.

Eurokomisaro delegavimo klausimas atidėtas nepaisant premjero raginimų jau antradienį balsuoti dėl A.Šemetos. „Jeigu čia kas nors nori žaisti politinius žaidimus, tai tiesiog neatsakingas veiksmas“, - piktinosi A.Kubilius. Jo nuomone, Lietuva atrodys blogai Europos Sąjungos akyse, jeigu atidėlios savo deleguojamo komisaro klausimą.

Tačiau premjero nepaklausė ne tik visa opozicija, atvirai kritikuojanti A.Šemetą ir besipriešinanti jo kandidatūrai, bet ir nedidelė dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Pasiūlymą dėl balsavimo atidėjimo iki ketvirtadienio pateikė buvęs Seimo vadovas, valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas. „Pernelyg didelės aistros kyla. Reikia nusiraminti ir balsuoti dėl šios kandidatūros ne dabar, bet ketvirtadienį, leidus frakcijoms dar kartą gerai apmąstyti savo poziciją“, - kalbėjo jis po gana karštų diskusijų dėl A.Šemetos.

A.Valinsko pasiūlymui balsavimu pritarė opozicija, pora valdančiųjų liberalcentristų, visa TPP frakcija, taip pat nuo jos atskilusi „Vienos Lietuvos“ frakcija, nebelaikanti savęs valdančiosiosios daugumos atstove, bet ir nepasiskelbusi opozicija.

Baiminasi pralaimėjimo

Dalis Seimo narių įsitikinę, kad ketvirtadienį valdančiajai koalicijai gali pritrūkti balsų patvirtinti A.Šemetą. To esą baiminasi A.Kubilius.

„Reikia klausimą atidėti ir premjeras turėtų iki ketvirtadienio įtikinti visas Seimo frakcijas, ne tik savąją, kad, anot jo, pasirinktas geriausias kandidatas į eurokomisarus“, - sakė socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

Parama prieštaringai vertinamai A.Šemetos kandidatūrai išties gana silpna. Prieš jį nusiteikę balsuoti ne tik opozicijos atstovai, bet ir „Viena Lietuva“. „Manome, kad A.Šemeta turėtų likti Lietuvoje, tęsti pradėtus darbus, kuriuos mes labai gerbiame. Bet tęsti turėtų tuo pat metu ir prisiimdamas tam tikrą atsakomybę už tuos darbus“, - kiek ironiškai kalbėjo šios frakcijos seniūnas Laimontas Dinius.

Gali būti, kad A.Šemetos savo balsais neparems vienas kitas valdančiosios koalicijos atstovas.

Tikisi svaraus portfelio

Dar antradienį vidurdienį teikdamas Seimui Vyriausybės parengto ir su Prezidente Dalia Grybauskaite suderinto protokolinio nutarimo projektą premjeras sakė, kad „visi gerai pažįsta kandidatą“: „Vertinu jo kvalifikaciją ir jo išmintį. Tai, ką pavyko padaryti Lietuvoje per šiuos metus ir ką gerai vertina tarptautinės finansinės organizacijos, yra ir A.Šemetos nuopelnas“.

Pasak premjero, šiuo metu A.Šemetai tenkantis biudžeto ir finansinio programavimo komisaro portfelis „yra atsakingas ir svarbus“. „Manau, tikrai yra visos galimybės arba tęsti darbą toje pačioje komisaro pozicijoje, arba turėti už kokį nors kitą svarbų ekonomikos ar finansų portfelį būsimojoje Komisijoje“, - vylėsi A.Kubilius.

Tačiau, neoficialiais duomenimis, vargu ar A.Šemeta galės pretenduoti į tą patį biudžeto ir finansinio programavimo komisaro portfelį. Į jį nusitaikė Europos Sąjungoje kur kas įtakingesnės Prancūzijos atstovas, deleguojamas į naujos kadencijos EK. Koks postas atiteks A.Šemetai, turėtų paaiškėti lapkritį, kai bus naujai suformuota visa Komisija.

Siūlė A.Kubiliaus kandidatūrą

Opozicijos atstovai kritikavo A.Šemetą už jo buvusią veiklą finansų ministro poste, padarytas klaidas, ragino prisiimti už tai atsakomybę.

A.Šemeta pripažino, kad „smulkių klaidų gal ir buvo“, tačiau esą pasirinkta finansinio stabilizavimo kryptis buvo teisinga. „Ta kryptis, kuri buvo pasirinkta, padėjo mums išvengti finansinio žlugimo, nes 2008 metų pabaigoje Lietuva buvo ant finansinio bankroto slenksčio. Pasitaiko ir smulkių klaidų, nuo jų niekas nepasaugotas. Bet pasirinkta kryptis buvo gera“, - įsitikinęs eksministras, vėl kandidatuojantis į eurokomisarus.

Pasak jo, galima buvo šių metų pradžioje kiek aktyviau imtis verslo skatinimo, tačiau naudojant tam europietiškus struktūrinius fondus, nes Lietuva neturėjo ir neturi finansinių galimybių tai daryti. 

Gerai nusiteikęs liberalcentristų atstovas Artūras Zuokas klausė A.Šemetos, ar jis atsisakytų kandidatavimo į eurokomisarus, jeigu Seimas jo kandidatūrai nepritartų, bet pritartų A.Kubiliaus delegavimui į Briuselį. Į tai kandidatas kiek suglumęs atsakė: „Visi sprendimai šioje salėje priklauso jums. Kokius priimsite, tokius ir gerbsiu“.

Tik Lietuvoje balsuoja parlamentarai

Šių metų birželį Seimas jau buvo pritaręs A.Šemetos kandidatūrai į EK narius. Tuomet jis EK pakeitė Prezidente išrinktą D.Grybauskaitę.

Bet rugsėjo viduryje EK pirmininku naujai kadencijai patvirtinus portugalą Jose Manuelį Barrosą, prasideda naujos kadencijos Komisijos formavimas. Juridinės EK formavimo procedūros priklausys nuo naujos Lisabonos sutarties ratifikavimo ir įsigaliojimo.

Kol kas Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, kurioje už kandidatą į eurokomisarus balsuoja visas parlamentas. Tokią praktiką žada perimti ir Estija. Kitose ES šalyse EK nario paskyrimo klausimas priklauso išimtinai vyriausybių ar valstybių vadovų kompetencijai.