Tai labai prieštaringas žingsnis po vyriausybių spaudimo palengvinti deportacijas.

Duomenys rodo, kad šiuo metu mažiau nei 20 proc. asmenų, kuriems nurodyta išvykti iš ES, tai ir padaro, todėl Europos Komisija (EK) pristatė planuojamą bloko migrantų grąžinimo sistemos reformą.

„Kalbant apie grąžinimo centrus, sudarome sąlygas valstybėms narėms ieškoti naujų grąžinimo sprendimų“, – spaudos konferencijoje Strasbūre sakė eurokomisaras Magnusas Brunneris (Magnusas Briuneris).

Keliose ES šalyse visuomenės nuomonės dėl migracijos susilpnėjimas pagerino griežtosios dešinės partijų pasirodymą rinkimuose ir padidino spaudimą vyriausybėms griežtinti savo poziciją.

ES šalių vadovai su Švedija, Italija, Danija ir Nyderlandais priešakyje spalį paragino skubiai priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų išplėstas ir paspartintas migrantų grąžinimas, o EK – įvertinti „inovatyvius“ kovos su neteisėta migracija būdus.

Kontrolės jausmas

Daugiausia diskusijų kelia grąžinimo centrų už ES ribų, į kuriuos migrantai, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio, galėtų būti siunčiami, kol bus išsiųsti namo, steigimas.

Šiuo metu tai neįmanoma, nes pagal ES taisykles migrantai gali būti perduoti tik į savo kilmės šalį arba šalį, iš kurios jie atvyko tranzitu, nebent jie sutinka su kitokiomis sąlygomis.

Siūlomas reglamentas leistų ES šalims sudaryti susitarimus su kitomis valstybėmis dėl tokių centrų steigimo.

Susitarimai bus galimi tik su tomis šalimis, kuriose „gerbiamos žmogaus teisės“, o nepilnamečiams ir šeimoms su vaikais bus taikoma išimtis, teigiama tekste.

„Mes kuriame teisinį pagrindą, nekuriame turinio“, – sakė M. Brunneris apie šiuos centrus.

Kai kurie ekspertai teigia, kad tokie centrai yra brangi ir nepraktiška idėja, kuri, nepaisant EK pasiūlymo, vargu ar greitai bus plačiai taikoma.

Tekste taip pat numatoma išplėsti sąlygas, kuriomis nelegalūs migrantai gali būti sulaikomi. Anksčiau tai buvo kraštutinė priemonė.

Valdžios institucijoms bus leista iki 24 mėnesių sulaikyti asmenis, kurie, kaip manoma, gali pasislėpti arba kelia pavojų saugumui, taip pat asmenis, kurie nebendradarbiauja vykdant grąžinimo procedūras.

Sulaikymas taip pat galimas „siekiant nustatyti ar patikrinti“ asmens tapatybę ar pilietybę, teigiama plane, kurį dar turi paremti Europos Parlamentas ir valstybės narė.

Tokios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama ir kad migrantai, kuriems nurodyta išvykti, nepersikeltų iš vienos valstybės narės į kitą, sakė M. Brunneris.

„Tai sugrąžins žmonėms jausmą, kad mes kontroliuojame tai, kas vyksta Europoje“, – pridūrė jis.

„Netvarus sprendimas“

Jacobas Kirkegaardas (Jakobas Kirkegordas) iš analitinio centro „Bruegel“ mano, kad sprendimas dėl migrantų grąžinimo atspindi „mažiausio pasipriešinimo kelią“, kurį pasirinko EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nesutarimų keliančiais klausimais, kurie nebėra prioritetiniai, atsižvelgiant į įtemptą tarptautinę aplinką.

Briuselio galva šiuo metu užimta JAV grasinimais dėl muitų, agresyvia Rusija ir transatlantinių santykių žlugimo perspektyva.

Tačiau Tarptautinio gelbėjimo komiteto atstovė Marta Welander (Marta Velander) įspėjo, kad dėl šio pasiūlymo gali būti „išardytos šeimos, žmonės bus laikomi kalėjimo sąlygomis“ ir padidės teisių pažeidimų rizika.

„Sąmoningas žmonių laikymas, kad jų nematytume ir apie juos negalvotume, nėra tvarus Europos migracijos problemų sprendimas“, – sakė ji.

Neseniai Britanija atsisakė plano deportuoti dokumentų neturinčius migrantus į Ruandą, o Italijos valdomos migrantų priėmimo įstaigos Albanijoje, kurių metinės sąnaudos siekia 160 mln. eurų, įstrigo teismuose.

ES pareigūnai teigia, kad siūlomi grąžinimo centrai yra iš esmės kitokia koncepcija – jie liečia prieglobsčio negavusius migrantus, o ne apsaugos Europoje siekiančius asmenis.

Tačiau jei jie bus įsteigti, tikriausiai susidurs su panašiomis teisinėmis problemomis, sakė „Amnesty International“ atstovė Olivia Sundberg Diez (Olivija Sundberg Dias).

„Galime tikėtis užsitęsusių teisminių ginčų, tikriausiai brangiai kainuosiančių centrų, kurie stovės tušti, o žmonių gyvenimai tuo tarpu liks nežinioje“, – sakė ji.

ES pasienio agentūros „Frontex“ duomenimis, po 2023 metų rekordo pernai nustatytų neteisėtų sienos kirtimų į ES sumažėjo 38 proc. iki 239 000.