- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinių konservatorių inicijuotą rezoliucijos projektą, kad buvusi Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstama organizacija ir šalies gyventojų genocido vykdytoja.
Už dešiniųjų pateiktą projektą buvo 37 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 33 parlamentarai. Už balsavo opoziciniai konservatoriai ir liberalai, taip pat keli Seimo narių Mišrios grupės nariai, visi kiti buvo prieš arba susilaikė.
Projektą pristatęs konservatorius Audronius Ažubalis tvirtino, jog situacija, kai buvusioji Lietuvos komunistų partija „iki šiol oficialiai neįvertinta už prisidėjimą prie Lietuvos okupacijos bei nusikaltimų prieš tautą sovietų laikotarpiu“ yra paradoksali, nes net sovietų saugumo struktūra KGB buvo politiškai įvertinta, vyko liustracijos procesas ir t.t.
„Nekonstatavus istorinės tiesos, lieka erdvės bet kokiems pasakojimams, vadinamajai asmeninei nuomonei. Viena iš jų, jog ir tada su sovietiniu režimu kolaboravę žmonės dirbo Lietuvai, ar kad sovietų okupacija atnešė Lietuvai suklestėjimą. Tiesą sakant, tai yra režimo nukankintų aukų pažeminimas. Vieni dirbo Lietuvai, o kiti, begėdžiai, kalėjo kalėjimuose, sėdėjo lageriuose. Štai kokie begėdžiai!“ – kalbėjo A.Ažubalis.
Seimo kairiųjų atstovai savo ruožtu klausė, kodėl LKP įvertinimo klausimas keliamas būtent šiuo metu, artėjant Seimo rinkimams.
„Kodėl tokius arba panašius klausimus jūs visada keliate, kai iki rinkimų lieka pusė metų ar dar mažiau ir ypač tada, kai jūs esate opozicijoje? Turėjote absoliučią daugumą, per dvi naktis apvertėte Lietuvą nuo kojų ant galvos, bet šitų klausimų nekėlėte. Kas trukdo, kodėl jūs naudojate tokią taktiką? Ar tai yra eilinis rinkimų elementas vėl sutelkti savo elektoratą?“ – klausė socialdemokratas Algirdas Sysas.
A.Ažubalis į tai atsakė, kad šis konkretus siūlymas buvo išsakytas kelių dešimčių patriotinių organizacijų prieš metus, konservatoriams esant opozicijoje.
Socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė savo ruožtu tvirtino, kad rezoliucija – klaidinanti, nes neatskiria nuo sovietų komunistų partijos 1989 metais atsiskyrusios LKP. „Norima padaryti sumaištį, nes rezoliucijoje minima LKP iki 1990-ųjų metų. Kaip žinome, 1989 metais Lietuvos komunistų partija atsiskyrė ir tie, kurie buvo tos LKP nariais, jie tikrai nei represijomis užsiėmė, nei panašiai“, – sakė parlamentarė.
Konservatorius Mantas Adomėnas sakė, jog priėmus rezoliuciją būtų „moralinis aiškumas“, nes kai jo nėra, tuomet „atsiranda visokios interpretacijos, kad ir kolaboruoti yra gerai, ir kad padalyvauti represijose prieš savo tautiečius yra tik tragiškas nesusipratimas“.
„Tvarkietis“ P.Gražulis rezoliuciją vadino niekine ir ironizuodamas siūlė, kad priimant sprendimą dėl jos nebalsuotų visi bet kokioms sovietų organizacijoms priklausę parlamentarai.
„Vienas iš siūlymų, kad komunistų partijos nariai, komjaunuoliai, taip pat spaliukai negalėtų užimti jokių atsakingų pareigų. Apsivalykime vieną kartą ir mažiau kalbėkime apie tuos dalykus. Pažiūrėsime, kaip jūs palaikysite mano tas rezoliucijas, mano pataisas, kaip balsuos konservatoriai. Kita vertus, manyčiau, kad už tokią rezoliuciją buvę komunistai, komjaunuoliai ir spaliukai neturėtų teisės balsuoti, nes jie yra suinteresuoti asmenys. Ar neatsitiks taip, kad Seime liksiu vienas, kuris balsuos už šitą rezoliuciją“, – kalbėjo P.Gražulis.
Konservatoriai rezoliuciją „Dėl Lietuvos Komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ priimti siūlė minint 1941-ųjų birželio 14-osios tremčių ir Birželio sukilimo 75-ąsias metines. Panaši rezoliucija Seime buvo inicijuota ir anksčiau, bet nesėkmingai.
Rezoliucija buvo siūloma parengti įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Dokumentu buvo įvardijama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu iki 1990 metų yra atsakinga už šias SSRS okupacines valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, ateizaciją, cenzūrą ir t.t.
Prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui 1989 metais Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų sąjungos komunistų partijos, o 1990 metais persivadino Lietuvos demokratine darbo partija, kuri vėliau susijungė su socialdemokratais. 1990–1991 metais taip pat Lietuvoje veikė su partijos atsiskyrimu nuo sovietinės nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus. Jis vėliau buvo nuteistas dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys sako branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje vertinantis kaip iššūkį8
Rusijos sprendimą Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vertina kaip iššūkį, tačiau pabrėžia, kad toks Kremliaus žingsnis nėra netikėtas. ...
-
Lietuvoje lankėsi Islandijos kariuomenės vado funkcijas vykdantis J. G. Allanssonas
Lietuvoje pirmadienį lankėsi Islandijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir gynybos direktorato generalinis direktorius, vykdantis ir kariuomenės vado funkcijas, Jonas Gunnaras Allanssonas (Jounas Gunaras Alansonas). ...
-
G. Nausėda: būtina stabdyti agresorės Rusijos galimybes sukelti branduolinę katastrofą16
Rusijai nusprendus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą, būtina stabdyti agresorės Rusijos galimybes sukelti branduolinę katastrofą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
V. Putinas Baltarusiją pavertė branduoline įkaite: tai – žinutė Vakarams
Nors teigiama, kad nėra požymių, jog Kremlius ketina panaudoti savo branduolinį arsenalą, Amerika į Rusijos prezidento grasinimus branduoliniu karu reaguoja atsargiai. Ukraina mano, kad Vladimiras Putinas Baltarusiją pavertė branduoline įkaite ir ragi...
-
Teismas: į „MG grupės“ bylą VSD pažyma bus pridėta, V. Bakas liudyti nebus kviečiamas
Apeliacinis teismas pirmadienį patenkino prokuroro Justo Lauciaus prašymą prie „MG grupės“ politinės korupcijos bylos pridėti 2018 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie šį koncerną. ...
-
Liberalų sąjūdis „MG grupės“ procese prašo jam priteisti 78,5 tūkst. eurų išlaidų7
Liberalų sąjūdis, kuris buvo išteisintas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje pirmos instancijos teisme, Apeliacinio teismo prašo priteisti jam 78,5 tūkst. eurų teisinių išlaidų. ...
-
A. Armonaitė: siūlome palankesnius mokesčius talentams bei verslui10
Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą. ...
-
NSGK vadovas: branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje turi sulaukti NATO, ES atsako11
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. ...
-
Lietuvoje lankysis Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili2
Lietuvoje kitą savaitę lankysis Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, pirmadienį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). ...
-
Privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės siūloma rengti kitais metais4
Privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo siūloma rengti 2024 metų gegužės 12 dieną. ...