Pirmą kartą visuomenei viešai eksponuojamas Blokados fondo lobynas

Minint Sausio 13-osios įvykių penkiolikmetį, Seimo galerijoje atidaryta unikali paroda - pirmą kartą visuomenei parodyti juvelyriniai dirbiniai, kurie 1990-aisiais buvo supirkti už Blokados fondui suaukotas lėšas.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad ši paroda galbūt padės apsispręsti, kaip ateityje pasielgti su daugiau kaip 80 kg brangenybių.

Lobis saugotas Kaune

Valstybinis-visuomeninis blokados fondas buvo įkurtas 1990 m. balandį Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu. Jo paskirtis buvo šelpti Lietuvos gyventojus, dėl SSRS vykdomos ekonominės blokados atsidūrusius sunkioje finansinėje padėtyje.

Į Blokados fondą aukojo visi, kas galėjo: Lietuvos žmonės, įmonės, įvairios organizacijos. Iš pradžių į jį žmonės nešė ir savo asmeninius juvelyrinius dirbinius, kitus vertingus daiktus, tačiau vėliau šie daiktai buvo grąžinami jų savininkams, o fondas priiminėjo tik pinigines aukas.

1990 metų pabaigoje buvo susigriebta, kad sukaupti keli milijonai rublių netrukus gali nuvertėti tiek dėl infliacijos, tiek dėl SSRS rengiamos finansinės reformos. Dėl to buvo nutarta juos investuoti į likvidžias ir ilgą laiką vertės neprarandančias prekes. Juvelyriniai dirbiniai tam idealiai tiko.

Už 7,6 mln. rublių buvo pripirkta įvairiausių žiedų, auskarų, segių, grandinėlių, pakabukų - paprastų auksinių ir inkrustuotų briliantais ar kitais brangiais akmenimis. Iš pradžių šis lobis buvo padalytas į dvi dalis.

Didesnioji dalis saugota Kauno “Merkurijaus” parduotuvėje, o kita, šiek tiek mažesnė, - galanterinės paskirties prekių didmeninėje bazėje. Kiek vėliau brangenybės pervežtos į patikimesnę saugyklą - Lietuvos banko Kauno skyrių.

Įspaudė specialius žymenis

Vėliau fondas patyrė ne vieną reorganizaciją. 1995 metais Valstybinis-visuomeninis blokados fondas buvo likviduotas, o jo vietoje įkurtas naujas “1990 metų Blokados fondas”. Tais pačiais metais įregistruotas labdaros organizacijos ir labdaros fondas “1990 m. Blokados fondas”. Dalis vertybių iš Kauno pervežta į centrinę Lietuvos banko įstaigą.

Deja, bandymai 1995-1998 metais rasti papildomų fondo finansavimo šaltinių nebuvo sėkmingi. 1998 metų pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė likviduoti fondą, perduoti jį Lietuvoje veikiančioms labdaros ir paramos organizacijoms, valstybės iždui ar Lietuvos bankui, kur vertybės būtų panaudotos pagal šių institucijų reikmes. Fondo valdymas perduotas Finansų ministerijai.

Ministerija buvo įpareigota įvertinti fondo turtą, jį realizuoti, o gautas lėšas pervesti į specialią fondo sąskaitą. 1998-aisiais Blokados fondo lobynas perduotas dabartiniam jo saugotojui - Lietuvos prabavimo rūmams.

Kaip vakar per parodos Seime atidarymą sakė Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Eimantas Mitkus, visos brangenybės šioje įstaigoje buvo pasvertos, patikrintos, įvertintos ir pažymėtos specialiu Blokados fondo žymeniu.

Parodoje eksponuojama tik nedidelė Blokados fondo vertybių dalis - apie 670 įvairių juvelyrinių dirbinių. Iš viso Lietuvos prabavimo rūmų saugyklose laikoma beveik 27 tūkstančiai fondui priklausančių papuošalų. Pasak E.Mitkaus, bendras auksinių brangenybių svoris - apie 84 kilogramai. Šiuo metu visos brangenybės vertos maždaug 6 mln. litų.

Parlamento vadovas laukia pasiūlymų

Kaip sakė Seimo darbuotojai, mintį surengti tokią parodą jiems pakišęs vienas paprastas pilietis, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama viešai. Žmogus prieš kurį laiką paskambino į Seimą ir pasidomėjo, koks garsiojo Blokados fondo likimas. Išgirdęs, kad už Lietuvos žmonių suaukotus pinigus nupirktos brangenybės nuo pat 1990 metų akylai saugomos seifuose, jis pasiūlęs artėjančių Sausio 13-osios penkioliktųjų metinių proga jas išnešti į dienos šviesą ir parodyti tautai.

Parodą atidaręs Seimo vadovas A.Paulauskas pabrėžė, kad dabar yra puiki proga paklausti žmonių, kaip pasielgti su brangenybėmis. Nors auksui ir briliantams negresia nuvertėjimas, tačiau tie 6 mln. litų, kurių brangenybės vertos, “yra užšaldyti ir neneša jokios naudos”

“Reikėtų paklausti visuomenės nuomonės, kaip reikėtų toliau elgtis su šiuo fondu. Galbūt dabar prasidės diskusijos, kurių iki šiol niekas nebuvo išprovokavęs”, - sakė A.Paulauskas.

Seimo Pirmininkas mano, kad galbūt vertėtų surengti šių juvelyrinių dirbinių aukcioną, o gautus pinigus investuoti ar kaip kitaip panaudoti. Nors dirbiniai neturi ypatingos meninės vertės, tačiau dėl įspaustų Blokados fondo žymenų jie turi relikvinę reikšmę, todėl galėtų būti patraukia preke. Parodos lankytojai savo pasiūlymus dėl blokadinių brangenybių likimo gali palikti specialioje knygoje.