Seimas priėmė Švietimo įstatymą, vidurinių mokyklų nebebus (papildyta 13.13)

Seimas ketvirtadienį 76 parlamentarams balsavus už, 14 - prieš, 29 susilaikius priėmė nuo liepos įsigaliosiantį švietimo sistemą reformuojantį naujos redakcijos Švietimo įstatymą.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuotu įstatymu numatoma nuo 2015 metų atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą ir tvirtinant, kad dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galės išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame įstatymo variante.

Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų dėl siūlymo plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir siekio suvienodinti lietuvių valstybinės bei gimtosios kalbos programas bei egzaminus.

Seimas nustatė, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba vyks pamokos, kai dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų, tačiau atsisakyta dar aštresnės priešpriešos sulaukusio siūlymo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai mokyti du-tris dalykus.

Senasis Švietimo įstatymas, galiosiantis iki liepos, numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Taip pat įstatymu numatyta, kad lietuvių kalba būtų mokoma jau nuo darželio - tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę turės būti skiriamos ugdymui lietuvių kalba.

Taip pat įstatymas įtvirtina vienodą lietuvių kalbos egzaminą visų - ir lietuviškų, ir tautinių mažumų - mokyklų abiturientams. Numatyta, kad vienodą lietuvių kalbos egzaminą abiturientai laikytų jau 2013 metais.