Pavasario sesijoje nebesvarstys Civilinės sąjungos įstatymo: A. Armonaitė pažėrė aštrios kritikos

Apie tai žurnalistams po trečiadienį vykusio parlamento koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„Galiu patvirtinti, kad šio klausimo nebus. (...) Man yra apmaudu, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas“, – sakė jis.

Trečiadienį su vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančiu projektu susijusius techninius pasiūlymus apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Šis žingsnis leido klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę ir pakurstė spėliones, kad projektą bus mėginama priimti ketvirtadienį.

A. Armonaitė: tai nėra apie Gabrielių Landsbergį

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė leido suprasti, kad planus įtraukti projektą, kuriam Seime liko paskutinis balsavimas, pakeitė opozicijos laikysena.

„Greičiausiai ne (nebus klausimas įtrauktas į darbotvarkę – ELTA)“, – po trečiadienį vykusio valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo žurnalistams sakė A. Armonaitė

Ji pakartojo, jog siekis įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą niekaip nėra susijęs su galima „laisviečių“ parama konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra į eurokomisarus. Tokiais svarstymais trečiadienį dalijosi Seimo mažumos atstovai.

„Girdėjome viešus socialdemokratų pareiškimus (…), kurie pastato vieno žmogaus politinę karjerą prieš tūkstančio žmonių likimus. Tai nėra apie Gabrielių Landsbergį. Tai visiškai nesusiję temos. Ir jie tai puikiai supranta, jie bendrauja su prezidentu, kuris yra pasakęs, kad greičiausiai tos kandidatūros net nepalaikytų. Ir dabar ciniškai apsimeta, kad tai kažkaip tiesiogiai susiję ir komunikuoja, kad nepalaikys Civilinės sąjungos įstatymo“, – opozicinės frakcijos elgesiu piktinosi A. Armonaitė.

Galiu tai laikyti tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu ir dar kitokiais neigiamais dalykais.

Politikė priminė, jog socialdemokratai savo rinkiminėje programoje buvo pažadėję spręsti partnerystės klausimą. Todėl dabartinis opozicijoje dirbančios partijos narių elgesys jai atrodo nesuprantamas.

„Galiu tai laikyti tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu ir dar kitokiais neigiamais dalykais“, – aštrios kritikos oponentams negailėjo ji.

Ji sutiko, jog daugiau palaikymo civilinei sąjungai galėtų atsirasti ir valdančiųjų gretose.

„Atsitraukus iš paukščio skrydžio ir pažiūrėjus į šitą Seimą, jeigu nebūtų tų ciniškų politinių išskaičiavimų, galima būtų eiti į priėmimą“, – tikino ji, pažymėdama, jog viltis išspręsti šį klausimą tebegyva.

„Viltis visada buvo gyva, visada yra gyva. Ir kol vidurnaktis dar neišmušė dvylikos ir karieta nepavirto į moliūgą, kaip šiandien sakė Tomas Vytautas Raskevičius, tol tas darbas vis dar gali būti padarytas. Šiandien, iš pareiškimų kolegų, darome kitokią prielaidą“, – apibendrino ji.

Visgi, kada, jeigu ne ketvirtadienį, Civilinės sąjungos įstatymas galėtų grįžti į Seimo salę, A. Armonaitė neatsakė.

„Spręsim kartu su kolegomis“, – tepasakė „laisvietė“.

A. Vyšniauskas: priekaištai TS-LKD yra abejotini – į krūmus bėga opozicijos atstovai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas A. Vyšniauskas, tvirtindamas, kad Civilinės sąjungos įstatymas Seime ketvirtadienį aptartas nebus, taip pat negaili kritikos opozicijos atstovams.

„Galiu patvirtinti, kad ketvirtadienio darbotvarkėje šio klausimo nebus. Komitete apsvarstėme datų keitimą. Apmaudu tai, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas, ir tai, kad kolegos, politinė kairė, kurie sako, kad jiems yra svarbios žmogaus teisės, tiesiog bėga į krūmus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.

„Nuojauta sako, kad apie tai (Civilinės sąjungos įstatymą – ELTA) ir rinkimų kampanijoje nebus kalbama, nes bus bijoma Remigijaus Žemaitaičio ir Agnės Širinskienės rūstybės. Tai daug ką pasako apie kolegas kairėje“, – pridūrė jis.

Pasak A. Vyšniausko, konservatorių frakcijos nuomonė Civilinės sąjungos klausimu yra aiški.

„Šiame Seime nėra kitos tokios frakcijos, kurioje būtų tiek daug žmonių, palaikančių Civilinės sąjungos įstatymą. Manau, kad mes bendrame kiekyje sudarome daugiau kaip pusę visų balsų ir savo pozityviais balsais lenkiame kitas frakcijas mažiausiai tris kartus, todėl priekaištai TS-LKD yra abejotini“, – akcentavo konservatorių seniūnas.

„Šį kartą, manau, kad balsų gal ir galėjo būti daugiau, bet yra taip, kaip yra“, – pažymėjo jis.

Seimo pirmininkė: šiek tiek nustebino opozicijos atsitraukimas

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslėpė, kad ją šiek tiek nustebino opozicijos, o ypač socialdemokratų, atsitraukimas dėl civilinės sąjungos. Visgi, anot liberalės, klaidų šioje situacijoje padarė ir mažieji koalicijos partneriai – Laisvės partija.

„Nustebino šiek tiek opozicijos atsitraukimas, bet aš tą prognozavau, kai Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su eurokomisaru. Buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Labai daug kas priklauso nuo opozicijos laikysenos. Tai ta opozicijos pozicija šiandieną yra labiau paaiškėjusi – turime socdemų tokį dramatišką gan atsitraukimą nuo šio klausimo ir susiejimą jį su eurokomisaro pozicija. Apmaudu, kad taip yra“, – teigė ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad be paramos iš opozicijos Civilinės sąjungos įstatymo projektas reikiamos paramos nesulauks.

„Pagal tai, koks dalyvavimas buvo antradienį, mes matome kad koalicijos balsų – net jei visi, visi balsuotų už – pritrūktų“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Be opozicijos pagalbos priimti ir atmesti prezidento veto yra neįmanoma. Tokia yra situacija ir turime tiesiog realistiškai vertinti ir žiūrėti, ar įmanoma ją pakeisti“, – pabrėžė ji.

Civilinės sąjungos projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo, jis įvestų lyčiai neutralią partnerystę. Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.