Kilus abejonių dėl procedūrinių detalių, Seimas neišplėtė EBSW koncerno veiklą tiriančios laikinosios komisijos užduočių sąrašo

Vakar Seimas nesiryžo iš karto balsuoti dėl pačios komisijos pateikto siūlymo praplėsti ir sukonkretinti jos nagrinėjamų klausimų formuluotes. Tai būtų pirmas kartas Seimo istorijoje, kai laikinoji komisija pati pasiūlė pakeisti jai iškeltus uždavinius.

Komisijos rankos surištos

Sausio pradžioje suformuota ir į kelis posėdžius susirinkusi komisija darbo metu konstatavo, kad jai iškelti uždaviniai yra nekonkretūs ir per siauri. Pavyzdžiui, jai pavesta išsiaiškinti, kokie prieš daugiau nei dešimt metų priimti įstatymai leido suklestėti skandalingajam koncernui. Komisija mano, kad būtina šiuo aspektu nagrinėti ne tik įstatymus, bet ir poįstatyminius dokumentus bei kitus teisės aktus.

Kitas pavyzdys - komisijos veiklos sritį apibrėžiančiame nutarime duodama užduotis išsiaiškinti, kokie valstybės pareigūnai ir politikai prisidėjo prie to, kad būtų priimti EBSW koncernui palankūs sprendimai. Tuo tarpu, bendra komisijos nuomone, šiuo aspektu taip pat reikėtų nagrinėti ir valstybės tarnautojų ar, pavyzdžiui, kai kurių teisėjų veiklą.

“Komisija negalės į dabar jai suformuluotus klausimus pilnai ir konkrečiai atsakyti”, - vakar pristatydamas nutarimo projektą pakoreguoti komisijai iškeltas užduotis kalbėjo komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas.

Tačiau kai kurie Seimo nariai ėmė garsiai abejoti, ar komisija, pati siūlydama keisti jai iškeltas užduotis, nepažeidžia Seimo statute numatytų procedūrų. Šį klausimą komplikuoja dar ir ta aplinkybė, kad ši laikinoji komisija buvo sudaryta remiantis dar praėjusios Seimo kadencijos priimtu nutarimu.

Svarstymas atidėtas

Parlamentaras Egidijus Klumbys pareiškė, kad “dar būtų suprantama”, jei komisija, prieš teikdama tokį siūlymą, būtų atsiklaususi 37-ių praėjusios kadencijos Seimo narių, kurių iniciatyva ir buvo sukurta ši komisija.

A.Rimas bandė nuraminti kolegas, pareiškusius, kad laikinoji komisija neturi teisės siūlyti “pabloginti tyrimo situaciją”.

“Mes situacijos nebloginame, bet kaip tik didiname komisijos darbo apimtį. Jeigu kalbėtume žemės ūkio terminologija, tai mes siūlome arti plačiau ir giliau”, - tvirtino komisijos pirmininkas.

Po apsikeitimo nuomonėmis konservatoriai savo frakcijos vardu paprašė atidėti nutarimo projekto svarstymą iki kito posėdžio, o per tą laiką pavesti Seimo etikos ir procedūrų komisijai atsakyti į iškilusius klausimus dėl galimų procedūrinių pažeidimų.

Jei būtų pritarta laikinosios komisijos pateiktam projektui, komisija aiškintųsi konkrečius juridinius bei fizinius asmenis, dalyvavusius koncerno sukūrime bei šio koncerno veikloje, analizuotų, kokią įtaką EBSW veiklai turėjo indėlių rinkimas ir valstybinio turto privatizavimas.

Valstybės tarnyboje ieškos bendrininkų

Taip pat būtų siekiama nustatyti, kokią įtaką koncernas turėjo bankų sektoriui bei kokias pasekmes jo veikla sukėlė valstybei bei visuomenei. Komisija taip pat turėtų aiškintis aplinkybes, sudariusias sąlygas EBSW veiklai bei padėjusias koncerno steigėjams, vadovams bei kitiems asmenims, artimai susijusiems su šiuo koncernu, išvengti atsakomybės.

Be to, komisija bandytų sužinoti, ar šiuo metu koncerno steigėjai, vadovai bei kiti asmenys, artimai susiję su EBSW, dirba arba kada nors dirbo valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.

Išvadas dėl EBSW veiklos komisija Seimui turi pateikti kitų metų sausį.

EBSW priklausiusi investicinė bendrovė “Kauno holdingo kompanija” nuo 1992 iki 1995 metų iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių.

Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų ir sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų palūkanų.

Dauguma koncerno privatizuotų bendrovių vėliau bankrutavo arba buvo pelningai perparduotos.