Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamam Seimo nutarimo projektui. Už balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 15 politikų.
Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, susilaikė 14 „aušriečių“ ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Iškart noriu pasakyti, kad aš esu už taikos palaikymo misiją Hormuze ir už visas taikos palaikymo misijas ir visada jas palaikysiu. Bet šiuo atveju yra žodis „bet“ (...). Niekada Lietuvos istorijoje Seimas nesiuntė į planuojamą misiją, visada būdavo aiškus mandatas, būdavo nurodyta, ar tai NATO, ar Jungtinių Tautų, ar Europos Sąjungos sutarties ar dvišaliu susitarimu konkreti operacija. Niekada nesiuntėme į planavimą“, – teigė D. Gaižauskas.
Jo teigimu, Lietuvai ši misija kainuos apie 2,6 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija žada tam neprašyti papildomų lėšų, todėl, pasak „valstiečio“, neaišku, ko bus atsisakyta.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad suteikdamas mandatą Lietuvos kariams vykti į misiją Seimas privalo nurodyti konkrečią misiją, šiuo atveju to nėra.
„Kas esame garantuoti, kad po šitomis misijomis mūsų kariai neatsidurs visai kitame žemyne ar visai kitame plote?“ – klausė jis.
Parlamentaras sakė pasigendąs ekspertų, specialistų diskusijų šiuo klausimu.
„Konfliktas Hormuzo sąsiauryje įsiplieskė dėl ekonominių, piniginių reikalų tarp Izraelio, JAV ir Irano. Dabar klausimas yra, ar Jungtinės Tautos mato, kad ten turi būti taika, ar Jungtinės Tautos mandatuoja, kad turime užtikrinti taiką tame regione, o jeigu turime užtikrinti taiką ir saugią laivybą, gal galite man tada pasakyti, ar Amerika ir Iranas pasirašė (taikos – BNS) susitarimą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Ką mes važiuojame ten užtikrinti ir kieno saugumą mes užtikrinsime? (...) Šiandien akivaizdu, kad kariai bus siunčiami netiesiogiai dalyvauti kare“, – teigė jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas akcentavo, kad šios misijos labai svarbios.
„Šio sprendimo yra esmė ne tai, kad norime, jog nafta atpigtų, jog baigtųsi degalų trūkumas. Mes giname ir turime ginti principus, už kuriuos pasisako Europos Sąjunga, kurios nare esame, taip pat ir NATO partneriai. Nėra jokio susipriešinimo tarp Amerikos ir Europos pozicijų, visos šalys nori vieno – taikos, saugios laivybos ir kad galiotų teisės viršenybė, o ne tam tikri naudos siekiai“, – kalbėjo jis.
Pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Dabar siūloma išplėsti mandatą – leisti kariams dalyvauti keliose operacijose, o karių ir civilių skaičius didinamas iki 40.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė, kad Lietuvos kariai ir specialistai galėtų prisidėti ir prie Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, ir prie JAV vadovaujamos tarptautinės operacijos, skirtos laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti.
Jie dalyvautų išminavimo ir žvalgybos veiklose.
BNS rašė, kad siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, gegužę Valstybės gynimo taryba sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.
Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
(be temos)
(be temos)
(be temos)