„Visoms trims priklausomybėms turi būti tolygus dėmesys. Vadinasi, priemonės, sprendimai, planai turi būti tolygiai parašyti. Jeigu palyginsime Vyriausybės Seimui pateiktą dokumentą, didžioji jo dalis, mano vertinimu, apie 80 proc. skirta narkotikams, apie 15 proc. – alkoholiui ir tik apie 5 proc. skirta tabakui. 

Ekspertinė bendruomenė mano, kad jeigu strateginiame dokumente trūksta tam tikro apibrėžtumo, dažniausia poįstatyminiai teisės aktai jo įveda labai mažai arba jis įvedamas ribotai, rezervuotai.  Mūsų tikslas, įgyvendinus šitą darbotvarkę turėti žymiai sveikesnę visuomenę, visuomenę, kuri patiria mažiau žalos nuo narkotikų, alkoholio ir tabako“,- sako gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov, moderavęs Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto penktadienį Vilniuje surengtą diskusiją „Tabako priklausomybės viražai Nacionalinėje darbotvarkėje“.

Diskusijoje aptarta Seime šiuo metu svarstoma Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais. Šis dokumentas turėtų apibrėžti valstybės strategiją kovoje su priklausomybėmis per artimiausius 13 metų, iki 2035 metų.

Renginyje dalyvavusi ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė sakė, kad tai yra strateginis dokumentas, apibrėžiantis kryptis, kuriomis valstybė imsis priemonių kovai su įvairiomis priklausomybėmis.

„Tai yra iš esmės alkoholis, tabakas, narkotikai, yra kalbama ir apie kitas priklausomybes. Tai nėra toks dokumentas, kad dešimt Dievo įsakymų akmenyje iškalta ir, sakykime, negalima jo papildyti. Toliau, vadovaujantis darbotvarke, tomis strateginėmis kryptimis, jau pradedami ruošti ir bus paruošti priemonių planai. Tai yra konkretūs veiksmai, kaip viena ar kita prevencinė priemonė bus įgyvendinta“, – Eltai sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji tikisi, kad dokumentas bus patvirtintas dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

Ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėja mano, kad priklausomybių prevencijos srityje ypač turėtų pasidarbuoti Visuomenės sveikatos biuro specialistai.

„Tai yra labai platus veiklos baras, šie specialistai ir savo studijų metu mokosi taikyti įvairias prevencines priemones, kad išvengtume ligų“, – sakė ji.

Pasak Ž. Gudlevičienės, visuomenės sveikatos biuro specialistai galėtų daugiau dėmesio skirti tam tikros informacijos parengimui ir sklaidai visoms amžiaus grupėms įvairiausiomis temomis, pavyzdžiui, dėl alkoholio, tabako, narkotikų priklausomybių, kaip to išvengti ir kokios priemonės gali būti taikomos.

Tai krypties nustatymas žalingiems įpročiams mažinti. Aišku, skausmingesnė problema yra alkoholio vartojimas. Akivaizdu, kad mes žiūrime į tą dalį, kur yra didžiausia našta sveikatos sistemai. Tai tuos dalykus reikia pirmuosius išnaikinti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos narys Linas Slušnys mano, kad „nacionalinė darbotvarkė“ yra dokumentas, nustatantis kryptį.

„Tai krypties nustatymas žalingiems įpročiams mažinti. Aišku, skausmingesnė problema yra alkoholio vartojimas. Akivaizdu, kad mes žiūrime į tą dalį, kur yra didžiausia našta sveikatos sistemai. Tai tuos dalykus reikia pirmuosius išnaikinti“, – mano politikas.

Tačiau, anot jo, jeigu apie tabako žalą dokumente mažiau kalbama, tai niekas nedraudžia kovoti ir su šia priklausomybe.

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad šiuo metu žmonės dažniausia patys bando įveikti priklausomybę tabakui ir kartais vengia ieškoti specialistų pagalbos. Kaip pavyko mesti rūkyti savo asmenin patirtimi diskusijoje pasidalino Nikita Maliutinas.

Diskusijoje dalyvavusi Respublikinio priklausomybės ligų centro tyrėja Dovilė Mačiulytė sakė, kad sveikatos priežiūros įstaigose jau galima gauti metimo rūkyti paslaugą, kuri susideda iš specialistų konsultacijos.

„Tai yra dažniausiai psichologas ar psichiatras, jeigu asmuo pageidauja yra tam tikros indikacijos ir medikamentinio gydymo“,- sakė D. Mačiulytė.

Pasak jos, nors Respublikiniame priklausomybės ligų centre ši pagalba teikiama nuo 2019 metų, pradžia dėl karantino buvo sunki.

Pasak jos, per metus tokios pagalbos kreipiasi apie 100 gyventojų.

Seimo nario L. Slušnio teigimu, apsisprendę mesti rūkyti pirmiausia turi galimybę kreiptis į šeimos  gydytoją, kuris turi bazinę pagrindinę informaciją suteikti, kitas laiptelis jau yra profesionalai.

„Visi psichiatrai gali padėti, nes tai darbas su vidinėmis nuostatomis, su tam tikrų ritualų atsisakymu. Kiekvienas psichiatras žino, ką daryti, kartais prireikia ir medikamentų. Yra Priklausomybių ligų centrai, kurie irgi jau specializuojasi šioje srityje“,- sakė Seimo narys.

Politikas skeptiškai vertino siūlymus kompensuoti vaistus priklausomybei nuo nikotino atsikratyti.

„Kalbant apie vaistų kompensavimą, kaip politikas, turiu įgaliojimą išmintingai paskirstyti visuomenės lėšas. Tokiu atveju turime pagalvoti, iš ko atimsime, galbūt iš vėžiu sergančių žmonių, vaikų ir panašiai? Yra ir tam tikri psichologiniai dalykai: nemokamo daikto žmonės nevertina. Tai, sakyčiau, paradoksali situacija, nebūtinai nemokamas dalykas suveiks teigiamai, jis gali duoti visai kitą – ne teigiamą, o neigiamą efektą“, – svarstė L. Slušnys.

ELTA primena, kad Seimas savo nutarimu ketina patvirtinti jau įregistruotą Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Nutarimo projekte rekomenduojama savivaldybių institucijoms rengti ir įgyvendinti narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, jų vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimų priemones, kurios prisidėtų prie Nacionalinės darbotvarkės tikslų įgyvendinimo.