„Lietuvos šaulių sąjunga stiprėja tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Kovo 11-osios proga į mūsų organizaciją prisijungė daugiau negu 500 brolių ir seserų visoje Lietuvoje, šiuo metu vienijame jau 17 tūkst. narių ir galime didesnį dėmesį sutelkti ir mūsų diasporai“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Latvys.

Pasak jo, 2024-ieji organizacijai buvo „labai didžiuliai proveržio metai“, kai atkurti arba pradėti stiprinti Šaulių sąjungos diasporos vienetai Europoje – Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Olandijoje, kitose šalyse.

„Visų pirma, reikia suprasti, kad LŠS nėra vien barzdoti vyrai su ginklais, kurie ruošiasi vien ginklu ginti valstybę. Matome dvi pagrindines kryptis – šaulys su ginklu ir šaulys be ginklo“, – kalbėjo G. Latvys.

Anot vado pavaduotojo, didžioji dalis diasporos šaulių galėtų prisidėti prie valstybės gynybos be ginklo, nebūdami Lietuvoje.

„Logistinė kryptis labai svarbi, kita – informacinės paramos kryptis. Karas dabar jau vyksta informacinėje erdvėje ir mes mokome mūsų šaulius diasporoje atpažinti propagandą, ją dekonstruoti ir galimai vykdyti tam tikras komunikacines kampanijas“, – LRT sakė G. Latvys.

„Neatmetame galimybės, kad kai kurie šauliai iš užsienio iškilus karo grėsmei atvyktų į Lietuvą, prisijungtų prie karo komendantūrų ir taip sustiprintų mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – pridūrė jis.

Miunchene gyvenanti Pasaulio lietuvių bendruomenės Bendruomeninių reikalų ir projektų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė nacionaliniam transliuotojui nurodė, kad organizacija yra parengusi Lietuvos diasporos pasipriešinimo ir įsitraukimo į gynybą strategiją, užsienio lietuviams reikalingas geras informuotumas.

„Tam, kad galėtume tikslingai veikti iš užsienio, turime labai gerai suprasti, kokie Lietuvos valstybės poreikiai yra karo metu, kokios gyvybiškai svarbios valstybei funkcijos, kaip galima jas atliepti, kaip vyksta mobilizacija, kas vyksta karo padėties metu, ko reikia užpultai šaliai, kaip apie tai sužinosime“, – sakė I. Petraitytė-Lukšienė.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko, čia svarbus valstybės, politikų, kariuomenės vaidmuo, kurie turi skleisti informaciją, kurti aiškumą.

„Vis toliau turime statyti aiškius algoritmus, kokiu būdu gali prisidėti“, – teigė G. Jeglinskas.