Šauktiniai į Lietuvos kariuomenę negrįš. Taip vakar paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Seimo prašymą nustatyti, ar šauktinių atsisakymas atitinka Konstituciją.
Viskas teisėta
KT nustatė, kad prieš kelerius metus ankstesnės kadencijos Seimo priimtos rezoliucijos "Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų" nuostatos, dėl šauktinių atsisakymo ir profesionalios kariuomenės kūrimo neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat Konstitucijai neprieštarauja ir šauktinių atsisakymą reglamentavę Vyriausybės nutarimas bei Seimo priimtas įstatymas.
Tačiau KT savo nutarime nurodė, kad būtina užtikrinti visų šalies piliečių pasirengimą esant reikalui ginti valstybę. Tai gali būti pasiekta įvairiomis formomis: kariniais mokymais, dalyvavimu karinėse organizacijose, visuotiniais krašto apsaugos sistemos renginiais.
"Net ir nusprendus sustabdyti šaukimą į kariuomenę kyla pareiga įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė ir pareiga piliečiams būti pasirengusiems ginti valstybę", – pareiškė KT.
Kita vertus, KT nepaneigė, kad privalomoji karinė tarnyba gali būti sugrąžinta. Ypač tai esą būtina visuotinės mobilizacijos, valstybės užpuolimo ir jos gynybos atveju.
Be to, Seimas kasmet turi nustatyti ribinius kariuomenės skaičius. Nepaneigta, kad reikalui esant po 2014-ųjų ar netgi anksčiau įstatyme gali būti numatytas tam tikras šauktinių skaičius.
J.Olekas įgėlė įpėdinei
Paskelbus KT nutarimą šioje byloje, šauktinių atsisakymą inicijavęs buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pareiškė tikįs, kad dabar baigsis visos politinės aistros ir naujoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė imsis žingsnių, kurie užtikrins veiksmingas ginkluotąsias pajėgas.
Jis priminė, kad ministrė, viešai kritikavusi šauktinių atsisakymą, visus šiuos metus galėjo atšaukti ankstesnį krašto apsaugos ministro įsakymą dėl šauktinių atsisakymo, tačiau to nepadarė. "Gal buvo tikėtasi kitokio KT sprendimo", – svarstė politikas.
Bus daugiau mokymų
R.Juknevičienė sveikino KT nutarimą, nes jame išaiškinama, kokiu keliu turi žengti Lietuvos kariuomenė. "Pagaliau yra aiškumas. Bus galima ieškoti tolesnių sprendimo būdų", – teigė ministrė.
Vyriausybės narė atkreipė dėmesį, kad KT nepaneigė karo prievolės. "Tik ji gali būti atliekama kitais būdais, ne vien šauktinių principu. Mes jau dirbame, kad surastume ir įdiegtume tuos būdus", – aiškino R.Juknevičienė.
Pasak jos, biudžeto galimybės labai ribotos. Todėl esą nebus skubinamos piliečių karinio parengimo priemonės, kurios brangiai kainuotų valstybei. "Viską diegsime nuosekliai", – sakė R.Juknevičienė.
Ateityje visi karo prievolininkai galėtų būti rengiami iki septynių savaičių trukmės mokymuose, po šių jie būtų įrašomi į rezervą. Vėliau mokytųjų žinios būtų nuolat atnaujinamos. Kariniuose mokymuose dalyvavę piliečiai galėtų stoti į savanorius.
Anot ministrės, jau šį rudenį gali būti įdiegtas tarpinis variantas, kai į savanoriškus mokymus būtų paimami kandidatai tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Dabar yra apie 1 tūkst. tokių kandidatų, bet jų visų į kariuomenę negalima priimti dėl lėšų trūkumo.
Naujausi komentarai