Šauktiniai į kariuomenę negrįš

Sustabdytas kai kurių teisės aktų, susijusių su privalomosios krašto apsaugos tarnybos atsisakymu, galiojimas, tačiau tai bent kol kas nereikš, kad grąžinamas masinis šaukimas į kariuomenę.

Bus laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išvados, ar teisėtas šauktinių atsisakymas ir perėjimas prie profesionalios kariuomenės. Tikimasi, kad atsakymas į šį klausimą bus pateiktas dar iki šios vasaros.

KT oficialiai pranešė priėmęs Seimo prieš pusantros savaitės priimtą kreipimąsi, kuriuo prašoma įvertinti, ar Konstituciją atitinka ankstesnės valdžios priimti sprendimai pamažu pereiti prie visiškai profesionalios kariuomenės, atsisakant šauktinių.

Pagal įstatymus, kai KT priima Seimo kreipimąsi dėl tam tikrų teisės aktų konstitucingumo, sustabdomas tų teisės aktų galiojimas. KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas paskelbė oficialų pranešimą, kad sustabdoma praėjusios kadencijos Seime priimta rezoliucija dėl to, kad Lietuvoje esant taikai tarnautų tik profesinę ir savanorių karo tarnybą atliekantys kariai, paliekant privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju.

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės tvirtinimu, formalus šios rezoliucijos ir kai kurių buvusios Vyriausybės priimtų nutarimų galiojimo sustabdymas nereiškia, kad tuojau pat grąžinamas šaukimas į kariuomenę. "Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdytas buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasirašytu įsakymu. Jis neskundžiamas KT, todėl jo galiojimas nėra formaliai sustabdytas", – atkreipė dėmesį R.Juknevičienė.

Pasak R.Juknevičienės, ji galėjo nors ir pirmą savo darbo dieną atšaukti tą įsakymą, tačiau to nedarė tikėdamasi, kad KT greit pateiks išaiškinimą, ar Konstituciją atitinka teisinis pagrindas tokiam įsakymui – Seimo rezoliucija dėl perėjimo prie profesionalios kariuomenės.