Ankstyvą pavasarį Kauno hidroelektrinė (KHE) pagamina daugiausia elektros energijos per metus, mat dar prieš potvynį iš Kauno marių išleidžiama daugiau vandens.
Upės tėkmė apribota
Pastarosiomis savaitėmis KHE trijose pralaidose vartai nuleisti ir beveik nepakyla. Vanduo iš Kauno marių į Nemuną prateka tik pro tris jėgainės agregatus, gaminančius elektros energiją. Vakar, pasak KHE direktoriaus Juozo Bartlingo, marių baseinas jau buvo bemaž prisipildęs, tad artimiausiu metu ketinta pralaidas trumpam atverti. Kada tai daryti, sprendžia "Lietuvos energijos" vadovybė Vilniuje – atsižvelgiama ir į Kruonio elektrinės darbą, ir į elektros gamybos apimtis.
Kaip elgtis prieš prognozuojamą potvynį, vadovaujamasi patvirtintomis aplinkosaugininkų taisyklėmis. Šiemet, kol dar buvo šalta ir Nemune vandens buvo nedaug, jėgainė pro agregatus paleido daugiau marių vandens ir pagamino pigios elektros. Tokiu būdu mariose šiek tiek atlaisvintas baseinas iš aukščiau atitekančiam vandeniui.
Hidroelektrinė dirba kintamu režimu. Per piką, kai reikia daugiau elektros, paleidžiami visi agregatai, kai nereikia, dalis sustabdoma. Toks darbo režimas irgi padėjo kovoti su gamtos stichija. "Dirbdami kintamu režimu sulaužėme ledus ir išvengėme didelių potvynių ties Nemunu, vanduo pakilo vos keletą metrų", – paaiškino J.Bartlingas.
Vos nenuplovė statybos
Kol nebuvo KHE, Kauno miestas kas keleri metai buvo užtvindomas. Vaizdas, pasak J.Bartlingo, būdavo panašus kaip šiemet Neryje ties Kleboniškiu. Tokios ledų užtvaros susidarydavo ties Santaka, per naktį užliedavo Centrą, Panemunę, Šančius.
Jėgainės direktoriaus žiniomis, kauniečiams seniai kirbėjo mintis statyti hidroelektrinę, kuri ne tik elektrą gamintų, bet ir saugotų miestą nuo potvynių. 1955 m. pradėtas ir 1960 m. baigtas statinys išsprendė ir kitas problemas – atsirado geležinkelio ir automobilių transporto tiltas.
Teigti, kad potvynio nebus, pasak J.Bartlingo, niekada negalima, nes taip Lietuvoje nebūna. Potvyniai šalies upėse būna kiekvienais metais, tik jų mastas skiriasi.
Apskaičiuota, kad per pastaruosius 150 metų vidutinis vandens kiekis per potvynį Nemune ties Kaunu yra apie 1 tūkst. kub. m/sek., o šiemet kovo 25-ąją jis buvo 750 kub. m/sek. Hidrologai prognozuoja, kad šiais metais šis rodiklis bus ne didesnis kaip 800 kub. m/sek.
"Taigi jokio streso neturėtų būti. Jei ir šiek tiek atversime elektrinės pralaidas, miestiečiai nieko nepajus", – aiškino J.Bartlingas. Pasak jo, Santakoje pievos gali būti užlietos dėl to, kad vandens lygį gali kiek pakelti iš Neries į Nemuną įtekantis vanduo.
Vis dėlto yra buvę ir ekstremalių situacijų. Antai 1958 m., įpusėjus KHE statybai, patvinęs vanduo vos nenuplovė statybos. Vandens kiekis per potvynį, J.Bartlingo duomenimis, buvo pasiekęs maždaug 3,6 tūkst. kub. m/sek. Patyrę inžinieriai tam buvo pasirengę, dirbdami dieną naktį išsaugojo nebaigtą jėgainę.
Jau veikiant KHE, didžiausias potvynis buvo 1979 m. – 2,05 tūkst. kub. m/sek. Tačiau, kaip prisimena J.Bartlingas, su juo buvo sėkmingai susidorota. Tada dabartinis jėgainės vadovas elektrinėje dirbo inžinieriumi.
Hidroelektrinės pralaidumas apskaičiuotas tūkstantmečio potvyniui, tai yra, 4 tūkst. kub. m/sek.
Kauno mariose yra 460 mln. kub. m vandens, kuris spaudžia elektrinę. J.Bartlingas patikino, kad jėgainė yra tokio tvirtumo, kad atlaikytų milžinišką tūkstantmečio potvynį ir dar daugiau. Ką tik atlikus hidroelektrinės rekonstrukciją, įrenginys dar kartą patikrintas Lietuvos ir užsienio specialistų. Jie priėjo išvadą, kad statiniai yra geros būklės ir gali tarnauti dar mažiausiai 50 metų.
Keičiant jėgainės įrangą, statybinė dalis beveik nepakito. Viso labo buvo patobulinta statinio apdaila.
Kurortui šiemet pasisekė
Į KHE pavasariais žvalgosi ir birštoniečiai. Pasak jėgainės direktoriaus, Nemuno situacija ties Birštonu susiklosto visaip. "Ten problema ne mes, o tai, kaip ledų sangrūdos susiformuoja ant seklumų. Kokį sprendimą priima ekstremalių situacijų specialistai, taip mes ir elgiamės", – dėstė J.Bartlingas.
"Nemunas ties Birštonu atsisveikino su žiemos apdaru ir nuvingiavo toliau Kauno link. Vanduo buvo pakilęs, tačiau civilinės saugos vadovai galvos man nekvaršino", – šiemetinę situaciją nupasakojo Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius.
Jis prisiminė, kad 1999 m. kovo 7–11 d. vanduo Nemune buvo pakilęs iki pat pylimo viršaus, buvo likę vos 5 cm, kad vanduo jį būtų perlipęs. Tai kėlė didelį pavojų ir baimę, kol KHE nuleido daugiau vandens. Jei potvynis būtų paėmęs viršų, būtų buvę užlieti 45 kurorto gyvenamieji namai, "Tulpės" sanatorija, kiti pakrantėje esantys statiniai.
"Šiemet dėl didelio įšalo buvo ruošiamasi dideliam potvyniui. Prieš kelias savaites vanduo Kauno mariose buvo nuleistas, ledas Nemune ties Birštonu atitrūko nuo pakrančių ir srovė lengviau išnešė ledus", – džiaugėsi kurorto vicemeras.
Naujausi komentarai