Šalies organizacijos ragina Seimą dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo kreiptis į KT

Kaip pranešė Žmogaus teisių centras, kreipimąsi į Seimo narius portale manoteises.lt pasirašė daugiau nei 2500 Lietuvos gyventojų.

Kreipimąsi į Seimo narius inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos moksleivių sąjunga, Šeimų asociacija, Mamos už LGBTQ+ vaikus ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Jame teigiama, kad lapkričio pradžioje dar pateikimo stadijoje atmetus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią informaciją apie tos pačios lyties šeimas nebūtų laikoma žalinga informacija nepilnamečiams, Konstitucinis Teismas liko vienintele galimybe užtikrinti teisės viršenybę.

„Prieš pataisą balsavę Seimo nariai ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios Kolegijos sprendimą. EŽTT konstatavo, kad Lietuva gėdingai varžė rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti, ar tokios normos egzistavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei bei lygybės principui“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Kaip skelbiama, kreipimąsi į Seimo narius taip pat palaikė Tolerantiško jaunimo asociacija, Ribologija, Įvairovės edukacijos namai, Lietuvos Debatų Centras – VŠĮ „Neformaliojo Švietimo Debatų Centras“, Psichikos sveikatos perspektyvos, Lygių galimybių plėtros centras, Atviros Lietuvos fondas, Asociacija Lygiai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, Diversity Development Group, Viešoji įstaiga „Europos namai“, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma, Skaitmeninės etikos centras, Vilniaus Valdorfo mokykla.

Tokio ribojimo neturi jokia kita Vakarų Europos valstybė, negi savo požiūriu norime lygiuotis į tokią valstybę kaip Rusija?

Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis teigia, kad Nepilnamečių apsaugos įstatyme formuojamas neigiamas požiūris į valstybės piliečių grupę dėl jų seksualinės orientacijos ir pasirinkimo, ką mylėti.

„Tokio ribojimo neturi jokia kita Vakarų Europos valstybė, negi savo požiūriu norime lygiuotis į tokią valstybę kaip Rusija? Žmogaus teisės yra vienos ir tos pačios teisės visiems. Todėl Lietuvos moksleivių sąjunga palaiko kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Gana cenzūruoti mūsų pačių žmones“, – sako E. Mikulskis.

Seimo nariams adresuotame raginime primenama, kad pilietinė visuomenė devynerius metus bylinėjosi teismuose, dėl kurių sulaukta EŽTT sprendimo. Tačiau, anot kreipimosi autorių, pilietinė visuomenė nebeturi įrankių teisės viršenybei Lietuvoje užtikrinti.

„LGBTQ+ žmonės yra tokie pat svarbūs mūsų piliečiai, kaip ir kiekvienas kitas asmuo. Dabar galiojanti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcija priverčia juos jaustis nelaukiamais ir atstumtais. Privalome pagarbiau žiūrėti vienas į kitą“, – sako Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi.

Sekmadienį bus minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Šią dieną 1948 metais priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.