„Neleidžiant Krašto apsaugos ministrui skirti ir atleisti iš pareigų karinės žvalgybos vadovo, būtų sukurta teisinė situacija, kai dėl ministro savarankiškumo ribojimo būtų paneigiami tiek Konstitucijos straipsniai, tiek iš esmės būtų sukurta tokia situacija, kad ministras negalėtų būti pilnai atsakingas už savo kuruojamą sritį, nes neturėtų savarankiškumo joje priimant tam tikrus sprendimus“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė.

Pasak jos, panašų klausimą prieš maždaug ketvirtį amžiaus Konstitucinis Teismas jau nagrinėjo.

Žvalgybos įstatymo ir Seimo statuto pataisas, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių turėtų skirti Vyriausybė, kiek anksčiau šį mėnesį inicijavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, demokratas Giedrimas Jeglinskas.

Dabar šią teisę turi krašto apsaugos ministras. Jis AODT vadą gali skirti su niekuo nederindamas.

Be to, Seimo statutą siūloma papildyti nuostata, kad viena iš NSGK funkcijų – iš anksto svarstyti krašto apsaugos ministro pasiūlymus dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus skyrimo bei jo atleidimo, dėl jų teikti išvadas ir rekomendacijas.

„Manau, kad tikrai būtų pats laikas sumažinti emocinę temperatūrą šioje istorijoje. Tikrai matėsi, kad kolegos reagavo pakankamai dramatiškai į situaciją, kuri iš tiesų yra tyrimas, susijęs su vidiniais procesais, o kita proceso dalis yra susijusi su paties pulkininko prašymu dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo dėl tam tikrų jo nurodytų priežasčių“, – sakė D. Šakalienė.

 Tikrai matėsi, kad kolegos reagavo pakankamai dramatiškai į situaciją.

Apie karinės žvalgybos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarkos keitimą imta kalbėti, kai birželį krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė kadenciją baigiantį AODT direktorių pulkininką Elegijų Paulavičių perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Apie šį sprendimą buvo informuoti tik prezidentas ir premjeras, jie ministrės sprendimą tuomet įvertino kaip emocijos proveržį.

BNS rašė, kad D. Šakalienė tvirtino tokį žingsnį buvusi priversta žengti, nes sulaukė darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti, kol dėl jo elgesio su pavaldiniais atliekamas tyrimas.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga taip pat pradėjo faktinių aplinkybių, susijusių su AOTD vado nušalinimu, patikrinimą.

„Šiuo metu tai, ką tiria Krašto apsaugos Generalinis inspektorius, yra pareigūnų skundai, karių skundai dėl karo tarnybos, kurie yra nesusiję su žvalgybos veikla. Apie tai mes informavome žvalgybos kontrolierių ir tokiu atveju, jeigu matysime, kad yra kokios nors informacijos, kuri rodytų, kad yra žvalgybos kontrolieriui kompetencijai priskirtinų skundų arba požymių, rodančių nusikalstamą veiką arba administracinį nusižengimo požymį, tuomet iš karto, žinoma, kad informuosime tiek žvalgybos kontrolierių arba karo policiją, arba kitus įgaliotus pareigūnus“, – pirmadienį sakė ministrė.

Situaciją išnagrinėjęs Seimo NSGK pasiūlė ministrei grąžinti E. Paulavičių į tarnybą ir tęsti tyrimą dėl skundų, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

Pasak D. Šakalienės, padėtis departamente pablogėjo jai atsisakius skirti E. Paulavičių antrai kadencijai.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, į AOTD vadovo pareigas vietoje E. Paulavičiaus rugpjūtį ketinama skirti buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą pulkininką Mindaugą Mažoną.

„Šios informacijos negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes kai toks sprendimas bus galutinai priimtas įsakymo forma, tuomet apie jį pranešime“, – kalbėjo politikė.

G. Jeglinskas anksčiau BNS yra sakęs neabejojantis M. Mažono kompetencija, tačiau pabrėžė, jog komitetas prašys pateikti tris kandidatus į direktoriaus pareigas.