Administracinis teismas antrą kartą atidėjo Jurijaus Borisovo išsiuntimo iš šalies bylos nagrinėjimą

Vakar Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino J.Borisovo advokato Adomo Liutvinsko prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Aukščiausiasis Teismas priims galutinį sprendimą jo klientui iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Išskrido į Meksiką

Administracinė J.Borisovo byla siejama su baudžiamuoju procesu dėl grasinimų buvusiam šalies vadovui Rolandui Paksui. Nors praėjusį mėnesį įsiteisėjo Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme priimtas ir Vilniaus apygardos teismo patvirtintas apkaltinamasis nuosprendis, daugiau nei prieš savaitę A.Liutvinskas šį nuosprendį apskundė Aukščiausiajam Teismui.

Kol kas sunku prognozuoti, kada J.Borisovo baudžiamąją bylą išspręs Aukščiausiasis Teismas. Gali būti, kad verslininko byla nebus atversta iki visuotinių teisėjų atostogų liepą. Migracijos departamento J.Borisovui išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, iki teismas priims sprendimą dėl jo išsiuntimo iš šalies, galioja iki rugsėjo 16 dienos. Tačiau A.Liutvinskas teigia neabejojąs, kad jei iki to laiko nesibaigs teismų procesai, šis terminas bus pratęstas.

Bendrovės “Avia Baltika” savininkas J.Borisovas vakar teisme apskritai nepasirodė. Pasak A.Liutvinsko, jis tvarko savo verslo reikalus ir šiuo metu yra išvykęs į Meksiką pasirašyti iš anksto suderinto kontrakto. Advokatas taip pat pareiškė, kad jo klientas net nebuvo gavęs kvietimo į vakar numatytą teismo posėdį.

Sprendimą galėtų skųsti

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketina nagrinėti į vieną sujungtas dvi bylas. Tai Migracijos departamento prašymas išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos kaip asmenį, kurio buvimas šalyje gresia nacionaliniam saugumui, ir paties J.Borisovo prašymas panaikinti praėjusių metų birželio 29 dieną priimtą Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jam neleista nuolat gyventi Lietuvoje. Kol vyksta teismų procesai, J.Borisovui vis dėlto leista laikinai pasilikti Lietuvoje.

Nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą prieštaringai vertinamas verslininkas dar galėtų apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui, o šio sprendimas jau būtų galutinis ir neapskundžiamas.

J.Borisovo asmenybė ir jo veikla tapo plačiai žinomi per vadinamąjį Prezidentūros skandalą, krėtusį Lietuvą nuo 2003 metų lapkričio iki 2004 metų balandžio.

Advokatas nurodo procesinius pažeidimus

Atsilygindamas už paramą, R.Paksas 2003 metų balandį J.Borisovui išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Lygiai po metų Prezidentas R.Paksas po apkaltos proceso neteko aukščiausio valstybės posto. Vienas iš trijų per apkaltą R.Paksui pateiktų kaltinimų šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką rėmėsi būtent pilietybės suteikimo J.Borisovui peripetijomis.

Apkaltinamajame nuosprendyje, kurį 2004 metų lapkričio 22 dieną priėmė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, rašoma, kad J.Borisovas, naudodamas psichologinę prievartą, grasino R.Paksui jo prezidentavimo metu ir reikalavo atsilyginti už paramą per Prezidento rinkimus. Už šį nusikaltimą J.Borisovui buvo skirta 10 tūkst. litų bauda.

Nuosprendžio panaikinimo siekiantis advokatas A.Liutvinskas tvirtina, kad baudžiamasis procesas prieš J.Borisovą buvo pradėtas neteisėtai. Anot A.Liutvinsko, pradėjus tyrimą J.Borisovo veiksmų nebuvo galima kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 287 straipsnį, numatantį atsakomybę už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nes ši kodekso norma pradėjo galioti tik nuo 2003 metų gegužės 1 dienos. Tuo tarpu tiriami J.Borisovo veiksmai buvo atlikti anksčiau.