Kauno apygardos teismas nutraukė bylą, kurioje lietuvės tremtinės vaikai siekė iš Rusijos prisiteisti 400 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nepatenkinti nutartimi ieškovai žada ją apskųsti.

Lietuvos tremtinės Onos Puskunigienės vaikai Zofija Veronika Lipeikienė ir Benediktas Puskunigis kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kurio prašė priteisti iš Rusijos 400 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo. Tokia suma jie įvertino neteisėtomis Rusijos valdžios represijomis padarytą nuostolį jų mamai ir jiems patiems. O.Puskunigienė buvo apšmeižta ir įskųsta sovietų saugumui. 1951 m. moteris buvo nuteista 25 metams, atskirta nuo mažų vaikų ir išvežta į Sibirą. Tremtinė į Lietuvą grįžo po ketverių metų, nes bausmė buvo sušvelninta.

Ši byla teisme atsidūrė jau praėjusių metų vasarą, tačiau į pirmąjį posėdį Rusijos atstovai neatvyko. Rusijos atstovai teismo posėdyje nepasirodė ir vakar. Rusija diplomatiniais kanalais teatsiuntė notą, pareiškė nesutinkanti, kad šis ieškinys būtų nagrinėjamas, ir paprašė taikyti valstybės imuniteto doktriną. Teismas sutiko su Rusijos pozicija ir nutraukė bylą – šis ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Valstybės imunitetas reiškia imunitetą nuo užsienio valstybės teismo jurisdikcijos. Precedento Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse neturinčioje byloje Kauno teisėjai nutartį priėmė remdamiesi Lietuvos Teisingumo ministerijos raštu, kuriame ir buvo siūlyta bylą nutraukti. Su tokiais nutarties motyvais nesutinka nei ieškovai, nei jų advokatė Rūta Čilinskaitė, ketinantys nutartį skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Advokatę nustebino tai, kad į teismo darbą įsikišo Teisingumo ministerija. „Ji savo rašte ne tik atsisakė dar kartą kreiptis į Rusiją dėl jų atstovo atsiuntimo į Lietuvą, bet dar ir nurodė teismui pritaikyti valstybės imunitetą Rusijai ir bylą nutraukti,“ – sakė R.Čilinskaitė.
Lietuva su Rusija dar 1992 m. yra pasirašiusi sutartį, kurioje aptartas žalos atlyginimas tarp valstybių civilinėse bylose. Šią sutartį yra gerai išanalizavęs ir dabartinis Seimo narys Kęstutis Čilinskas.
Jau šiai bylai pasiekus teismą jis yra išsakęs nuomonę, kad, remiantis šia sutartimi, byla gali būti nagrinėjama Lietuvos teismuose. Tą jis dienraščiui patvirtino ir vakar.