Prieš pusmetį VRM suburta darbo grupė, dirbusi su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, trečiadienį Vyriausybei pristatė tris galimas pertvarkos alternatyvas: likti prie dabartinės sistemos, stiprinti Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas arba steigti naują Migracijos agentūrą.

VRM pabrėžia, kad nuo 2021-ųjų dėl Baltarusijos veiksmų išaugus migracijai, vien pernai sulaikyta 4,3 tūkst. užsieniečių, neteisėtai patekusių į šalį, o Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvoje jau prisiglaudė daugiau kaip 50 tūkst. karo pabėgėlių.

„Pastarojo meto migracijos krizės parodė, kad reikia pertvarkyti migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą. Tikrai padarėme išvadą, kad už migrantų apgyvendinimą ir aprūpinimą turėtų būti atsakinga viena institucija, o VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnybos – BNS) pareigūnai tikrai neturėtų rūpintis į Lietuvą patekusių migrantų buitimi“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pastarojo meto migracijos krizės parodė, kad reikia pertvarkyti migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą.

„Mūsų vertinimu, tinkamiausias modelis būtų Pabėgėlių priėmimo centro pagrindu kurti atskirą SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – BNS) pavaldžią įstaigą ir jai perduoti dalį šiuo metu VSAT vykdomų funkcijų“, – sakė ministrė.

Anot jos, pertvarka leistų sutaupyti 30 proc. dabar migrantams priimti skiriamų lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad pertvarka nereikš, jog Pabėgėlių priėmimo centrui bus tiesiog skirta daugiau darbuotojų ir jie turės spręsti naujas užduotis.

Ji prašė paruošti VRM reikiamus teisės aktus, kad būtų galima įvertinti, ar papildomų lėšų biudžete reikėtų jau kitąmet.

„Ar ta data gali būti kitų metų vidurys, ar tai būtų 2024-ųjų sausio 1-oji, nesiimu to pasakyti – jūs pamatysite geriau iš savo vidinių procesų“, – sakė I. Šimonytė.

Sutaupytų 11 mln. eurų

VRM kanclerė Jovita Petkuvienė, pristačiusi analizę, teigė, kad palikus dabartinę situaciją privalumai būtų tie, jog nereikėtų keisti teisinės sistemos ir kitų dalykų, tačiau dėl to kiltų kitų rizikų.

„Vienas skaudžiausių dalykų, kad mūsų pareigūnai turėjo būti atitraukiami nuo savo tiesioginių funkcijų – sienos apsaugos“, – sakė ji.

Steigti visiškai naują Migracijos agentūrą, anot J. Petkuvienės, būtų „brangesnis ir ilgesnis kelias, ir klausimas, kiek jis atneštų naudos“.

Tuo metu perduodant daugiau funkcijų Pabėgėlių priėmimo centrui, anot jos, būtų teisinga alternatyva, nes centras jau turi daug patirties dirbant su migrantais.

„Ir neteisėtos migracijos krizės laikotarpiu jie tikrai parodė, kad geba tvarkytis puikiai ir su išaugusiais skaičiais“, – teigė kanclerė.

Anot jos, Pabėgėlių priėmimo centras šiuo metu turi apie 1100 gyventojų, VSAT – apie 1,6 tūkstančio. Centrui perėmus funkcijas iš VSAT, per metus, jei būtų išlaikoma 3,5 tūkst. asmenų, būtų sutaupoma iki 11 mln. eurų.

„Per metus tai tikrai pakankamai solidi suma“, – pabrėžė ji.

Analizės rengėjai akcentuoja, kad karo atveju VSAT pareigūnai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tad rūpinimasis migrantais taptų pernelyg didelė našta.

Perimtų naštą iš VSAT

J. Petkuvienės teigimu, atsižvelgiant ir į kitų šalių praktiką, sienos apsauga ir prieglobsčio, taip pat migrantų išsiuntimo procedūromis įprastai rūpinasi valstybės tarnybos, bet apgyvendinimą, maitinimą ir kitas paslaugas, reikalingas žmonėms, organizuoja ne valstybinis sektorius, įtraukiamos ir nevyriausybinės organizacijos.

Tuo, pasak J. Pektuvienės, galėtų rūpintis naujoji įstaiga.

„Procesų priežiūros metu identifikuotos funkcijos, kurias tikrai būtų galima perduoti. Tai yra ir pervežimas, sveikatos patikrinimai, psichologų paslaugų organizavimas, profiliavimas, apgyvendinimo organizavimas, vertimo ir teisinės paslaugos“, – kalbėjo kanclerė.

Svarstoma, kad pertvarką būtų galima pradėti 2023-iųjų pirmąjį ketvirtį, naujos institucijos veiklai užtikrinti reikėtų 24 mln. eurų, dar apie 7 mln. reikėtų jos plėtrai.

Pasak VRM atstovės, šiuo metu dėl teisinių paslaugų Lietuvoje susiklostė kuriozinė situacija, kad Migracijos departamentas ir VSAT „privalo užtikrinti teisinės pagalbos suteikimą migrantams, su kuriais jie patys bylinėjasi“.

„Keista, kad iki šio momento dar ir iš Europos institucijų nesulaukėme kritikos, kad tai gali būti traktuojama kaip netinkamas paslaugos suteikimas“, – kalbėjo J. Pektuvienė.

Šiuo metu migrantų priėmimo ir apgyvendinimo procesuose dalyvauja VSAT, Migracijos departamentas, Pabėgėlių priėmimo centras bei įvairios nevyriausybinės organizacijos.

Projektai – rudenį

A. Bilotaitės teigimu, Vyriausybei trečiadienį iš esmės uždegus žalią šviesą pertvarkai, reikiamus teisės aktų pakeitimus ministerija teiks Seimui per rudens sesiją.

„Tikimės, kad išsigryninsime ir pasieniečiai dirbs savo darbą, mes tikrai sutaupysime lėšų“, – žurnalistams po posėdžio sakė ministrė.

Anot jos, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, šiuo metu keturis kartus daugiau pareigūnų dirba srityse, susijusiose su apgyvendinimu, pareigūnai atitraukiami nuo sienos.

„Turėsime lanksčią, efektyvią instituciją, bendradarbiaujančią su NVO, tai tikrai bus stiprus dalykas, kuris leis mums būti žymiai geriau pasirengus bet kokiems iššūkiams, susijusiems su migracija“, – sakė A. Bilotaitė.