Rugsėjo 1-oji už grotų: nuteistieji renkasi suvirintojo, siuvėjo, mūrininko, tinkuotojo specialybes

Birželio 30 dienos duomenimis, aukštojoje mokykloje mokėsi 10, o profesinėje mokykloje – 521 nuteistasis. Dar 650 mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, Eltai pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT).

Profesinį mokymą kalėjimuose vykdo Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla, Panevėžio mokymo centras, Alytaus profesinio rengimo centras, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyrius, Marijampolės suaugusiųjų mokymosi centras, Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyrius.

„Vertinant siūlomų įgyti profesijų pobūdį, pastebėtina, kad didžioji dalis jų orientuotos į statybų sektoriaus poreikius“, – teigia LKT.

Siūlomų modulinių profesinio mokymo programų spektras gan platus: staliaus, baldžiaus, siuvėjo, suvirintojo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo, kirpėjo, virėjo, siuvėjo-operatoriaus, šaltkalvio (pirminė), šaltkalvio (tęstinė), siuvėjo-operatoriaus, mūrininko, plytelių klojėjo, plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo, mūrininko-betonuotojo padėjėjo, dažytojo-tinkuotojo padėjėjo, medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo, tiltinio tipo krano operatoriaus, ožinio krano operatoriaus, šaltkalvio, suvirintojo, metalo apdirbimo staklininko, dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo, dailidės.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš visų 1464 besimokančių kalėjimuose, profesinėje mokykloje mokėsi 602 asmenys, gavę profesinės mokyklos baigimo pažymėjimus – 501.

„Dėl galimybės įgyti naują profesiją esant įkalintam reikėtų pastebėti, jog pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, nuteistasis gali mokytis valstybės finansuojamoje vietoje vieną pirminę ir antrą tęstinę profesiją. Jeigu turi dvi profesijas, daugiau galimybių mokytis valstybės finansuojamose vietose nesudaroma, nuteistasis tuo atveju gali mokytis tik už mokslą mokant savo lėšomis. Todėl 2023 m. susidurta su problema surinkti galinčių ir norinčių mokytis grupes, suformuoti grupes pagal suteiktas kvotas, kadangi nuteistieji, atliekantys pakankamai ilgas laisvės atėmimo bausmes, yra įgiję ne po vieną profesiją“, – Eltai teigė LKT atstovė Virginija Vervečkaitė.  

Jos teigimu, galimybė nuteistiesiems mokytis profesijos mokant už mokslą yra sudaroma ir tikėtina, kad kai kurie nuteistieji tuo galės pasinaudoti.

Nuteistieji mokosi mišriu mokymo/-osi būdais: bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas vykdomas kontaktiniu būdu, mokymo procesas vykdomas tam skirtose patalpose, aukštasis mokymasis – nuotoliniu.

Be to, nuteistieji atitinkantys sąlygas, kuriems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas leidžia savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje arba mokytis ne bausmės atlikimo vietoje veikiančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinių studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant ne bausmės atlikimo vietoje vykdomas resocializacijos priemones, turi teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į darbo, mokymosi ar resocializacijos priemonių atlikimo vietą ir iš jos grįžti.

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso besimokančių nuteistųjų buvo 1464. Iš jų bendrojo ugdymo mokykloje, konsultaciniame punkte – 848, profesinėje mokykloje – 602, aukštojoje mokykloje – 14.

Daugiausiai mokinių/studentų 2023-2024 m. iš viso buvo Marijampolės kalėjime (376), daugiausiai besimokančių bendrojo ugdymo mokykloje, konsultaciniame punkte – Pravieniškių 2-jame kalėjime (187), daugiausiai besimokančių profesinėje mokykloje – Marijampolės kalėjime (205), aukštojoje mokykloje – Vilniaus kalėjime (9).

2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš visų 3819 įstaigose atliekančių bausmę asmenų, iš jų turinčių: aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 133, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – 81, aukštesnįjį išsilavinimą – 180, vidurinį išsilavinimą – 1719, pagrindinį išsilavinimą – 1044, pradinį išsilavinimą – 645, be išsilavinimo – 74.

„Pastaraisiais metais tendencijos, susijusios su asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, turimu išsilavinimu, išlieka panašios, kuomet vos kelias klases baigusiųjų arba visai neturinčiųjų jokio išsilavinimo sudaro apie penktadalį ir mažiau“, – sako LKT.

Įkalinimo įstaigoje įgyta profesija iš esmės prisideda prie nuteistojo resocializacijos (pvz., naujų įgūdžių formavimo, motyvacijos ugdymo) bei yra svarbi nuteistojo socialinei integracijai visuomenėje.

„Profesijos įgijimas pats savaime nėra garantas išeiti į laisvę ankščiau, tačiau tai nuteistąjį visuomet charakterizuoja teigiamai, taip pat mokymasis ir išsilavinimas yra viena iš pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sričių, aktualių siekiant ankstesnio išėjimo į laisvę“, – sako LKT atstovė V. Vervečkaitė.

Lietuvos kalėjimuose už įvairius nusikaltimus bausmes atlieka arti 4 tūkst. asmenų, didžioji dauguma yra vyrai.