Rugsėjo 1-oji: tūkstančiai ukrainiečių pravėrė Lietuvos mokyklų duris

Ji yra viena iš maždaug septynių tūkstančių ukrainiečių vaikų ir paauglių, pradedančių mokslo metus Lietuvoje.

„Rugsėjo 1-ąją atmosfera tiek Vilniaus, tiek Kyjivo mokyklose labai panaši, tik pas mus visi prie širdies pridėję ranką giedodavome himną, čia to iškilmingumo buvo mažiau“, – BNS sakė ankstyvą pavasarį į Lietuvą atvykusi mergina.

Ji pasirinko mokytis Lietuvių namuose – mokykloje, skirtoje lietuviškai nemokantiems vaikams, atvykusiems iš užsienio.

Bagdana drauge su kitais ketvirtadienį klausė šventinio koncerto, iškilmingų kalbų, apžiūrėjo mokyklą, susipažino su mokytoja, sužinojo pamokų tvarkaraštį.

Kyjive likusios jos draugės Mokslo ir žinių šventę praleido namuose.

„Ten Rugsėjo 1-oji vyko nuotoliniu būdu, visi prisijungė į bendrą susitikimą, nors dalis mokyklų dirba ir surengė gyvas šventes“, – BNS pasakojo mergina.

„Greičiausiai pirmus porą mėnesių mokslai vyks mišriu būdu, o paskui turbūt išvis pereis prie nuotolinių pamokų, nes daug vaikų vienoje vietoje nėra saugu“, – svarstė ukrainietė.

Turi lietuviškų šaknų

Ji pati iš pradžių Vilniuje lankys vadinamąją išlyginamąją klasę, tai yra daugiausia mokysis lietuvių kalbos.

„Kadangi turiu lietuviškų šaknų, noriu išmokti lietuvių kalbą. Man to reikia, artimiausiu metu į Ukrainą negrįšime, nes to neleidžia situacija. Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių“, – teigė B. Arseniuk.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Lietuvoje gyvena merginos močiutė. Pavasarį ji truputį lankė Lazdynų mokyklą, o nuo rugsėjo nutarė persikelti į Lietuvių namus, kad gerai išmoktų lietuviškai.

Merginos teigimu, Lietuvoje mokytojai šiek tiek „minkštesni“ nei Ukrainoje, o mokslai trunka 12 metų, todėl programa dėstoma lėčiau, ją lengviau įsiminti ir suprasti.

Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių.

„Ukrainoje būna toks dėstymo tempas, kad mokaisi, mokaisi, mokaisi ir nieko neįmanoma prisiminti, ko mokė“, – teigė ji.

Nepaisant to, kad kažkiek supranta lietuviškai, pasak B. Arseniuk, Lietuvoje jai sunkiausia – bendrauti su žmonėmis.

„Daug ką suprantu, bet nemoku pasakyti“, – tvirtino ji.

Nori namo

Nepaisant to, kad Lietuvoje ukrainietei patinka, ji labai nori grįžti namo.

„Planavome, kad porai metų liksime, tačiau labai noriu grįžti. Viskas lyg ir gerai, patinka, kaip čia gyvename, bet noriu namo, nes labai negerai išvykome“, – sakė B. Arseniuk.

Merginos teigimu, daiktus ji buvo priversta susikrauti per 40 minučių.

Iš pradžių ji nuvyko slėptis pas gimines, gyvenančius netoli Kyjivo.

„Bet ten netoliese buvo karinis dalinys, todėl neatrodė saugu. Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą“, – pasakojo mergina.

Netrukus ji su giminaičiais pasuko į Lietuvą.

Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą.

„Mes važiavome su giminėmis, buvau vyriausias vaikas, jaudinausi dėl mažesniųjų, stengiausi neparodyti savo emocijų, kad bijojau, kad jaudinuosi. Stengiausi raminti ir suaugusiuosius“, – kelionę B. Arseniuk prisimena iki šiol.

Dėl karo – rekordinis skaičius mokinių

Lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas BNS sakė, kad šiemet mokykla priėmė rekordinį naujokų skaičių – 99. Didžioji dalis jų – vaikai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Anot direktoriaus, moksleivių srautas iš šių valstybių auga dėl karo.

„Atsirado nauja kategorija – pabėgėliai iš Rusijos, kurie turi pabėgėlio statusą ir planuoja pasilikti Lietuvoje, dėl to leidžia pas mus vaikus“, – teigė direktorius.

Pasak jo, šie moksleiviai kitokie nei atvykstantieji iš Europos valstybių.

„Pas mus pirmieji vaikai iš Ukrainos atvažiavo 2014 metais (po Krymo aneksijos – BNS). Jie atvažiuoja traumuoti, jiems reikia daugiau dėmesio, didesnės pagalbos per adaptacijos laikotarpį. Turime ir psichologą, ir logopedą, ir socialinį pedagogą, turime pagalbos komandą. Bendrabutyje auklėtojai dirba įvairiu paros metu. Yra atidirbta sistema“, – pasakojo G. Rudzinskas.

Jo teigimu, Lietuvių namams šiemet pavesta teikti konsultacijas, rengti seminarus kolegoms iš kitų mokyklų ir dalytis patirtimi, kaip dirbti su lietuviškai nemokančiais vaikais.

7 tūkst. ukrainiečių

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, Lietuvos mokyklas šiais mokslo metais turėtų pradėti lankyti apie 7 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų. Tikslus skaičius paaiškės rugsėjo viduryje.

Lietuvių namuose ji dėkojo mokytojams už jų pagalbą šiems vaikams.

„Jie sugebėjo priimti ukrainiečių vaikus į savo mokyklas kaip į savo namus“, – sakė ministrė.

Anot jos, šiemetinė Rugsėjo 1-oji ypatinga ir tuo, kad mokyklose nebeliks jungtinių klasių.

„Turbūt vienas svarbesnių pokyčių yra, kad mes mokslo metus pradedame be jungtinių klasių ir be labai mažų klasių. Turbūt tai pokytis, kuris buvo vis planuojamas, bet neįvyko vis kelis dešimtmečius“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradėjo apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.

Mokyklų duris pirmą kartą pravėrė apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00