Konstitucinis Teismas (KT) vakar užkirto kelią kandidatuoti į Seimą pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui – paskelbė, kad tai leidęs įstatymas yra antikonstitucinis. Jo bendražygiai jau rengiasi kreiptis į tarptautinį arbitražą.

KT trečiadienį paskelbė, kad Seimo priimtos įstatymų pataisos, leidusios net ir sulaužiusiam konstitucinę priesaiką R.Paksui kandidatuoti į Seimą, prieštarauja Konstitucijai.

KT teigimu, po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, įpareigojusio numatyti terminą, kiek minėtas asmuo negali kandidatuoti į Seimą, esą reikėjo keisti ir Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų įstatymą. Teismo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti KT nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus.

KT įvertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalintiems asmenims į parlamentą kandidatuoti negalima tik ketverius metus po apkaltos. Iki to laiko priesaiką sulaužius kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.

Tiesa, teisėjas Gediminas Mesonis pareiškė atskirąją nuomonę – jis tvirtino, kad KT galėjo pakeisti 2004 m. išaiškinimą, uždraudusį per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, užuot laikęsis ankstesnės doktrinos.

Patys R.Pakso vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai ketina dėl tokio išaiškinimo vėl kreiptis į EŽTT. Tai patvirtino partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.

"Konstitucijoje nėra ką keisti, nes tokio straipsnio, kuris numato terminus, Konstitucijoje iš viso nėra. Konstitucijoje nieko nekalbama apie jokius neleidimus dalyvauti. Šį straipsnį pagimdė Egidijaus Kūrio vadovaujamas KT, bendraudamas su konstitucinėmis dvasiomis", – piktinosi V.Mazuronis.

KT nutarimą komentuodamas buvęs KT teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius sakė nesiimantis prognozuoti, kokia galėtų būti pakartotinio kreipimosi į EŽTT baigtis. V.Sinkevičius pabrėžė, kad EŽTT sprendimas dėl R.Pakso priimtas pernai sausį, tad jis gali nepriimti kreipimosi ir taip duoti Lietuvai laiko pakeisti reikiamus teisės aktus. Vis dėlto jis sutiko su nuomone, kad, norint įgyvendinti ankstesnįjį EŽTT sprendimą, Konstitucijos, o ne tik įstatymo pataisos, yra būtinos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas vakar tvirtino, kad R.Pakso registravimo kandidatu į Seimą klausimas bus išspręstas jau artimiausiame posėdyje. "Artimiausiame posėdyje išnagrinėsime ir atsakysime, kad negalime registruoti", – sakė VRK pirmininkas.

Alvidas Lukošaitis

Politologas

Labiau negu aišku, kad tam tikru atžvilgiu Tvarkos ir teisingumo partijos laikysena, rinkimų kampanijos strategavimas ir taktika rinkimų kampanijoje po sprendimo turės šiek tiek keistis, tačiau nepasakyčiau, kad šis sprendimas galėtų visiškai nužudyti partiją šiuose rinkimuose. Ši partija labai lengvai atpažįstama, suprantama tam tikro kontingento, tam tikrų pažiūrų, tam tikrų įsitikinimų rinkėjų ir tie rinkėjai dėl šito KT sprendimo niekur nedings.

O KT kitaip ir negalėjo pasakyti. Jį įpareigoja tam tikra pareiga būti nuosekliam ir vadovautis anksčiau sukurta konstitucine doktrina.

Tradiciškai yra daug neapsisprendusių, svyruojančių, besiblaškančių ir tokiems rinkėjams pritraukti, suvilioti reikia labai spalvingų akcijų, labai išskirtinio aštrumo per rinkimų kampaniją. Manau, kad tam tikrų teisinių ir politinių pozicijų priešpriešinimas, konfliktiškumas šiuo klausimu yra gana aštrus ...>. Dėl šio aštrumo, manau, tam tikrų rinkėjų dėmesį gali atkreipti į save. Vis dėlto lyderio kaitos klausimas šiai partijai kaip ir daugeliui kitų yra probleminis. Politinių partijų atsarginių žaidėjų suoleliai yra labai trumpi – jie surasti, išsiugdyti, išauklėti ir patikėti naujais lyderiais yra dar sunkiau. Iš esmės šiandien išgyvename tokius laikus, kad ryškių lyderių – turiu galvoje partinę politiką – mes neturime, išgyvename partinės politikos be lyderių laikus.