Pagal vaiko poreikius
Ingridai minčių apie globą kildavo dažnai, ypač kai su vienoje vaikų paramos akcijoje dirbusiais vyro tėvais keliaudavo aplankyti globos namuose augančių vaikų. Susitikimas su penkiamete mergaite buvo lemtingas.
„Mes su anyta vežėme akcijos diplomus ir smėlio dėžėje atsitiktinai pamačiau ją – simpatišką, mažą mergaitę. Kažkas širdyje suvirpėjo. Grįždama namo jau buvau apsisprendusi ją globoti. Su vyru kalbėjomės keletą dienų, vyro tėvai taip pat turėjo abejonių, ar tikrai sugebėsime. Mūsų pasiryžimas buvo stipresnis“, – prisimena globėja.
Ingridos globos istorija prasidėjo prieš vienuolika metų, kai globėjai dar galėdavo susipažinti su globos namuose gyvenančiais vaikais ir pakviesti juos į savo šeimą. Dabar vaikui parenkama šeima. Globėjo parinkimo komisija, įvertinusi konkretaus vaiko poreikius, vertina galimų globėjų lūkesčius ir galimybes, parenka geriausiai vaiko interesus atitinkantį globėją. Parinktas globėjas gauna informaciją apie vaiką, gali su juo susipažinti.
Įsiklausyti, kalbėtis
Prieš vienuolika metų Ingrida dirbo aukle, tad į šeimą atkeliavus Marijai, ji veždavosi mergaitę kartu pas auklėjamą vaiką. „Esu labai dėkinga savo bičiulei, kuri leisdavo atvykti kartu su ja, abu migdydavau pietų miego“, – pasakoja globėja.
Ingrida atvira – pirmas savaites buvo „medaus“ laikotarpis, o vėliau pradėjo skleistis karštas globotinės temperamentas, greitai atėjo iššūkių metas. „Buvo toks laikotarpis, kai sakydavo, tu nesi mano mama. Kažkuriuo metu šeimoje tapau atstumtąja, nes mergaitė klausydavo tik mano vyro, elgdavosi pavyzdingai, o aš susirinkdavau visus nemaloniausius žodžius“, – pasakoja Ingrida.
Globėjai ypač padėjo konsultacijos su globos koordinatoriumi. Reikėjo įsiklausyti, daugiau laiko praleisti kartu, prie stipresnio ryšio kūrimo prisidėjo ir kelionės drauge į šokių būrelį, kurį ypač pamėgo Marija.
„Teko išlaukti, būti kantriai, kol jos požiūris pradėjo keistis. Vėliau teko susidurti ir su paauglystės iššūkiais, kai vėlgi prireikė laiko, pokalbių, konsultacijų. Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad viskas bus gražu ir pūkuota. Manau, kad su panašiomis problemomis susiduria visos vaikų turinčios šeimos ir nereikėtų išskirti globojamų“, – įsitikinusi Ingrida.
Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad viskas bus gražu ir pūkuota. Manau, kad su panašiomis problemomis susiduria visos vaikų turinčios šeimos ir nereikėtų išskirti globojamų.
Padeda atvirumas
Kokia buvo Marija globos pradžioje ir dabar – kaip diena ir naktis. Greitai šešioliktąjį gimtadienį švęsianti mergina mokykloje užima seniūnės pavaduotojos pareigas, toliau lanko itin mėgstamus gatvės šokius, daug laiko praleidžia su bendraamžiais.
„Iš pradžių ji norėjo kuo greičiau užaugti ir palikti tėvų namus. Tačiau tai turbūt yra daugelio vaikų svajonės. Dabar ji niekur nebeskuba, jaučiasi saugi, nurimusi, visavertė šeimos narė. Juokauja, kad gyvens pas mus iki 30 metų“, – šypsosi Ingrida.
Pasak globėjos, mergina puikiai sutaria ir su seneliais, kuriems ji – pirmoji anūkė, labai mylima ir lepinama.
„Kaip minėjau, tikrai ne viskas globos metu buvo sklandu. Tačiau kai šeimoje lankosi vaiko teisių apsaugos specialistai ir globos koordinatorė, visuomet atvirai pasakojame, kaip mums sekasi, kokių konkrečių problemų kyla. Marija irgi viską tiesiai iškloja, kas jai ant širdies guli. Tuomet visi kartu galvojame, kaip spręsti problemas. Nieko neslepiame, Marija irgi viską mato. Atvirumas tikrai padeda“, – neabejoja Ingrida.
Eikite ir darykite
Globėjos nuomone, nors viešojoje erdvėje vis dažniau girdima apie globą, pasakojamos globėjų istorijos, bet žmonės vis dar nenoriai apie tai kalba. „Marija mokykloje šia tema nieko neslepia ir ateityje pati norėtų globoti. Ji drąsi, tvirta mergina ir džiaugiuosi, kad tokia užaugo“, – sako Ingrida.
Ji dalijasi, kad Marija yra apsisprendusi pasikeisti pavardę į globėjų ir labai to laukia. „Norėjome ją įvaikinti ir suteikti pavardę, bet pasitarę nusprendėme likti globėjais. Vaikas žino visą šeimos istoriją, pažįsta savo seseris, mamą, tačiau savo tėvais laiko mus“, – pasakoja Ingrida.
Moteris visiems, kurie svarsto apie globą, siūlo neabejoti, daugiau pasitikėti savimi. Puiki Globėjų ir įtėvių rengimo (GIMK) programa padės išsigryninti, ar tai tinkamas kelias.
„Dabar žvelgiant į prieš vienuolika metų žengtą žingsnį, galiu pasakyti, kad buvome labai drąsūs. Nežinau, ar dabar pasiryžtume. Nors susipažinus su Egle Vaitkevičiene ir jos vyru, kuri šeimoje užaugino dešimtis globojamų vaikų, gavau pliūpsnį motyvacijos ir jau vėl kirba mintis globoti. Gal kai Marija baigs mokyklą ir neturėsime ką veikti...“ – šypsosi Ingrida.
Skaičių kalba
Balandžio duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimose) auga 4 046, o globos institucijoje (šeiminiuose namuose) – 958 vaikai. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 54 nuolatiniai globotojai, 56 šeimos ir 3 096 globėjų šeimos, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Kai įvaikinti negalima
Ne viena šeima, jaučianti poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Tačiau yra labai daug be tėvų globos likusių vaikų, kurių įvaikinti negalima. Tokiu atveju tinkamiausia globos forma – nuolatinė globa. Nuolatinė globa – tai vaiko priežiūra, auklėjimas, atstovavimas jo teisėms ir teisėtiems interesams bei gynimas iki jo pilnametystės. Ši globos forma turi pranašumą prieš įvaikinimą tuo atveju, kai yra kalbama apie vyresnio amžiaus vaikus, daugiau nei vieno vaiko globą. Taip pat nuolatinė globa yra geresnis sprendimas vaikams, kurie dažnai palaiko santykius su biologiniais tėvais.
Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globojus. Daugumos šeimų apsisprendimą globoti lemia jų vidinis noras padėti. Kartais sprendimą globoti nulemia ir pareigos jausmas – kai apsisprendžiama globoti savo anūkus, seseris, brolius ar kitus giminystės ryšiais susijusius vaikus.
Parengta pagal globoscentrai.lt inf.
(be temos)
(be temos)
(be temos)