R. Doveika: Europoje mes jau galime pajusti karo kvapą

„Aš, pavyzdžiui, per šiuos dvejus metus pasigedau ir pamačiau, kaip baimė gali pridėti ranką arba žmonės atsiriboja tie, kurių yra tiesioginė misija. Kur mūsų poetai, rašytojai, visuomenininkai? Kur mūsų meno, muzikos, teatro pasaulio žmonės? Kur tas visas dvasinę visuomenės sveikatą saugančių, kuriančių ir puoselėjančių žmonių balsas? Mes šiandien girdime tik isterinius tam tikrus pareiškimus, isterinį klyksmą, kuris yra labai garsus, jis visus užgožia bei išgąsdina. Šiandien turbūt šitoje problemoje yra eliminuotas kritinis mąstymas ir sveikas protas. Ir aš visada, kaip kunigas, turiu klausimą pats sau, į kurį dar neturiu atsakymo“, – kalbėjo kunigas.

Mes šiandien girdime tik isterinius tam tikrus pareiškimus, isterinį klyksmą, kuris yra labai garsus, jis visus užgožia bei išgąsdina.

Pasak R. Doveikos, mūsų tautoje visos esančios problemos tautą suvienydavo, telkdavo. „Šita problema, su kuria susidūrėme, mus išskaldė ir ištaškė tarpusavio santykius. Pasikartosiu, „ištepėme“ širdį, „ištepėme“ savo žodyną, pradėjome vienas kitą blokuoti, nebendrauti, o kas bus kai po pandemijos yra kiti pasaulyje vykstantys reiškiniai? Europoje mes jau galime pajusti karo kvapą. Europa gyvena beveik 80 metų be karo, žmonės turbūt pasiilgo kraujo nuleidimo, yra tiek sukurta neišbandytų ginklų realybėje. Yra kitos problemos, kurios netrukus atsidengs, nes jos jau yra. Ir ką tada tada darysime?“ – klausė kunigas.

„Šiandien aš išstumiu iš savo gyvenimo žmogų, kuris turi baimę arba yra įkalintas melagienoje ir aš nededu pastangų jį išlaisvinti, bet jį užblokuoti. Tai kas man rytoj atneš puodelį vandens, kai, sakykime, karo kvapas bus juntamas mano krašte? Ir tokių pranašų mes turėjome – pabėgėliai, migrantai, prekyba žmonėmis, aplinkinių valstybių diktatorių elgesys. Mes puikiai matome, tai ką mes tada darysime? Dabar būtent dėl to reikalingas tas vienijantis, atgal surenkantis žmones balsas, žodis, pavyzdys, liudijimas. Tol, kol mes neatsiklaupsime vienas prieš kitą, kol neatsiprašysime vienas kito, ką mes padarėme per šiuos dvejus metus, nebus galimybių išmokti visų šitų pamokų, kurias mes turėtume išmokti. Mes turime ypatingai susigrąžinti vienas kitą atgal“, – kalbėjo R. Doveika.