Pusę Palangos teks griauti?

"Išeitų, kad jie nelegaliai gyvena, nors visą gyvenimą čia praleido", – pečiais gūžčiojo V.Danta.

Jis aiškino, kad Palangos savivaldybėje yra savitas požiūris į teisės aktus.

"Gal kas pažodžiui skaitydamas nutarimą ir išskaito, kad gyvenamosios statybos neturi būti, bet aš tai matau kitaip. Gyvenamoji teritorija yra kurorto dalis. Kaip tuomet Palangos bendrasis planas buvo patvirtintas, jei jis kirtosi su antrosios juostos reikalavimais?" – stebėjosi V.Danta.

Po skandalo – nuostoliai

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas aiškino, kad tapo tik iešmininku politiniame skandale, nors Druskininkų bendrajame plane net nebuvo numatytos kurorto apsaugos zonų juostos.

"Šiuo metu mūsų savivaldybėje vyksta bendrojo plano korekcija. Tik bėda ta, kad kol vyko politinis skandalas ir kol savo žodžio netarė Konstitucinis Teismas, mes negalime tvirtinti bendrojo plano korekcijos. O tai reškia, kad įstrigo detaliųjų, specialiųjų planų tvirtinimas. Atsirado reali grėsmė, kad bus prarastos europinės lėšos", – situaciją komentavo Druskininkų meras.

R.Malinauskas tikino, kad vadinamajam Vijūnėlės dvarui įteisinti kurorto apsaugos zonų juostų reglamentavimas neturėjo jokios įtakos.

"Druskininkai kurorto apsaugos zoną turi, bet juostos nebuvo niekada nustatytos jokiame dokumente. Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šio Vyriausybės nutarimo Vijūnėlės dvarui iš viso nereikėjo. Jei pralaimėtume visus teismus, mus ištiktų Neringos likimas – tektų mokėti už privačių asmenų ieškinius valstybei, nors leidimus statyboms išdavėme teisėtai", – tikino Druskininkų meras.

Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pastebėjo, kad kurorto apsaugos juostų panaikinimą inicijavo ne savivaldybė, o pati Aplinkos ministerija.

"Dar 2014 m. aplinkos ministras buvo sudaręs darbo grupę, kuri parengė šio nutarimo pakeitimą. Mūsų nuomonės dėl juostų naikinimo klausė Ūkio ministerija, tik taip mes sužinojome, kad šį nutarimą ketinama naikinti", – skandalo priešistorę prisiminė V.Jurgelevičienė.

Teismą laimėjo

Dėl teisinės normos, kurią specialistai vadina sovietine atgyvena, Druskininkų savivaldybė atsidūrė teisme.

Aiškinamasi, ar teisėtai savivaldybė išdavė statybos leidimą Vijūnėlės dvaro statybai.

"Įdomu tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, jog žemės sklypas, kuriame pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras, galėtų būti priskiriamas trečiajai kurortų apsaugos juostai, jei tokios juostos iš viso būtų nustatytos. Išeitų, kad visas šis skandalas tėra šnipštas", – akcentavo R.Malinauskas.

Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, Druskininkų savivaldybę padavė į teismą. Ieškinyje reikalaujama panaikinti visus sprendimus, susijusius su Vijūnėlės dvaru.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė Druskininkų savivaldybės naudai. "Teismas daro išvadą, kad žemės sklype esantys statiniai pastatyti teisėtai ir teisėtai įregistruoti", – pripažino pirmos instancijos teismas.

Teismo sprendimu Generalinei prokuratūrai net priteista padengti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo klausimu dar turės pasisakyti apeliacinė instancija.