Prokuratūroje toliau mažėja prokurorų, išaugo nusikalstamumas, nebaigtų tirti bylų kiekis

Kaip nurodoma prokuratūros veiklos ataskaitoje, praėjusių metų pabaigoje dirbo 602 prokurorai – dviem dešimtimis mažiau nei 2021-aisiais.

Per pastaruosius ketverius Lietuvoje daugiau nei pusšimčiu sumažėjo dirbančių prokurorų. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė jau anksčiau yra sakiusi, kad mokami atgynimai yra nekonkurencingi, todėl žmonės „renkasi kitas darbovietes“.

Dėl to ji ragino peržiūrėti prokuratūros finansavimą ir darbuotojų darbo užmokestį.

Praėjusiais metais fiksuotos 45 tūkst. 762 nusikalstamos veikos – 7,5 proc. daugiau nei metais anksčiau. Prokuratūra nurodo, kad antrus metus mažėja smurtinių nusikalstamų veikų, tokių kaip nužudymai, plėšimai, smurtas artimoje aplinkoje.

2020 metais fiksuoti 2,8 tūkst. sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, o 2022-aisiais – 2,5 tūkst. tokių nusikaltimų.

Vis dėlto, 2022 metais nusikalstamumo struktūroje ypač išryškėjo sisteminės vagystės iš parduotuvių, kai asmenys apskaičiuoja grobiamo turto vertę, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, teigiama ataskaitoje.

Taip pat 170 proc. daugiau užregistruota nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną.

Be kita ko, per pastaruosius dvejus metu reguliariai auga nebaigtų tirti nusikalstamų veikų skaičius – nuo 23 tūkst. iki 25 tūkst. bylų.

Ginant viešąjį interesą atgauta 11 mln. eurų

Prokuratūra nurodo, kad 2022 metais viešojo intereso gynimo srityje vyravo bylos dėl vaikų teisių užtikrinimo ir gynimo, taip pat bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Ginant valstybės interesus teikti procesiniai dokumentai teritorijų planavimo ir neteisėtų statybų, kultūros paveldo ir saugomų teritorijų, valstybinės reikšmės objektų išreikalavimo iš privačių asmenų valdymo nuosavybės teise ir valstybinės žemės nuomos srityse.

Pernai prokurorų reikalavimai visiškai arba iš dalies patenkinti 24 bylose.

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais patenkintų turtinių reikalavimų suma sudarė 11,29 mln. eurų.

Vien iš buvusios įmonės „Rubikon apskaitos sistemos“ Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui priteista 4,6 mln. eurų, byloje dėl greitųjų testų – 4,1 mln. eurų.

Nusikaltėliai integruojasi į tarptautinius tinklus

Pasak prokuratūros, nors Lietuvoje mažėja labai aukšto pavojingumo lygio nusikalstamų grupių, kartu matoma, kad tokios grupės glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis grupuotėmis ir integruojasi į tarptautinius kriminalinius tinklus.

„Kaip ir ankstesniais metais, organizuotų nusikalstamų grupių nariai, siekdami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, dažniausiai investuoja į legalų verslą – prekybą nekilnojamuoju turtu, įvairias tarpininkavimo paslaugas, krovinių pervežimo įmones“, – rašoma ataskaitoje.

2022-aisiais dėl šios nusikalstamos veikos pradėti du ikiteisminiai tyrimai, užpernai – vienas. Teismui perduotos trys baudžiamosios bylos, užpernai – dvi, kaltinamojo teisinis statusas suteiktas 31 asmeniui.

Pirmosios instancijos teisme pernai išnagrinėta viena baudžiamoji byla, kurioje 24 asmenys kaltinti dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Išnagrinėjus šią bylą, pripažinti kaltais ir nuteisti 23 asmenys, vienam baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties. Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes nebaigtas apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Taip pat 48 asmenys nuteisti už tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Daugiausia organizuotų grupių ir nusikalstamumų susivienijimų padaromų nusikaltimų susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.