Bendruomenės pirmininkei antrino ir Laura Šamonskytė-Stanienė, kuri vaikus nusprendė įtraukti į projekto dalyvių sąrašą. Pašnekovė pasakojo, kad į stovyklas vaikus užrašė, nes norėjo, jog vaikų užimtumas būtų įdomus, ypač tada, kai tėvams tenka dirbti.

Pasibaigus stovyklai, vaikai klausia – kada bus dar?

„Veiklos, pasiūlytos stovyklų metu, labai naudingos“,  – kalbėjo pašnekovė.

Organizuotų veiklų spektras platus – vaikams pasiūlyti ir kūrybiniai, ir sporto, ir relaksaciniai užsiėmimai.

„Labai džiaugiamės ta galimybe, kurią savivaldybė arba Skuodo krašto bendruomenė per projektus pasiūlo, nes, atrodo, nežinotume, ką reikėtų daryti. Tos veiklos būna įvairios – siūlo ir į keliones važiuoti, ir vietoves aplink Skuodą aplankyti, būna ir fotografavimo užsiėmimai, ir šokio veiklos“, – vardijo ji.

Anot L. Šamonskytės-Stanienės, kiekviena diena stovykloje vaikams būdavo kupina įspūdžių, nes skirtingomis dienomis organizuota vis kita programa.

„Nesukėlė jokios problemos ir tai, kad stovyklų metu reikėdavo keltis kiek anksčiau, nes veiklos prasidėdavo apie 9 ar 10 valandą. Kiti gal norėtų pamiegoti, pažaisti, o mano vaikams nebuvo jokios problemos, jie patys labai norėjo eiti“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad vaikai stovyklose per trumpą laiką išmoksta užmegzti kontaktą, rasti savo vietą po saule ir prisistatyti kitiems. Stovykloje vaikai gyvena gyvenimą, o veiklų metu išmoksta priimti vienas kitą, dirbti komandose.

„Kai prasideda stovykla, pirmos kelios dienos būna sunkios, nes jiems reikia save pristatyti, atrasti draugą, žmogų, kuris būtų artimas. O trečią dieną įvyksta persilaužimas. Kai stovykla jau eina į pabaigą, mergaitės klausia, ar bus dar, ar yra galimybė dar bent savaitei pasilikti“, – sakė L. Šamonskytė-Stanienė.

Dalyvavimas stovyklose vaikus išlaisvina

Šiais metais vykusios stovyklos orientuotos į sportinę veiklą, kūrybiškumą. Vaikai buvo skatinami dalyvauti šokio užsiėmimuose, lauko veiklose – dalyviai ėjo į žygius, važinėjo dviračiais, kepė dešreles.

„Buvo skatinami socialiniai vaikų įgūdžiai, o kūrybiškumas pasireiškė ir gaminant maistą, ir kuriant spektaklius. Vaikus taip pat vežėme į Žibininkų kaimą, kur leidome maudytis. Norėjome, kad vaikai pajaustų malonumą, nes jų šeimos nėra pasiturinčios. Kitą kartą organizavome žygį po miesto parką su policijos palyda. Kas valandą vaikams vykdavo vis kita veikla“, – pasakojo Skuodo krašto bendruomenės pirmininkė.

Vaikų įspūdžiai po stovyklų – tik pozityvūs. Dalis jų, pasibaigus stovyklai, skubėjo užsiregistruoti į kitą stovyklą, tą darė patys, be tėvų. Pasak, L.Beinoraitės, tai – geriausias veiklos įvertinimas.

Paklausta, ar buvo pasiektas projekto tikslas, pašnekovė nedvejodama atsakė, kad taip: „Stovyklose turėjome ir psichologą, todėl, jei matėme, kad vyksta kažkokios patyčios, iškart organizavome susitikimus su psichologu, grupinius užsiėmimus. Manau, kad projektas tikrai pasiteisino, pataikėme į dešimtuką.“

Projekte dalyvavę vaikai, pasak pašnekovės, buvo labai geranoriški, toleravo kitokius. Su jais nuolat buvo kalbama, jiems aiškinama, kodėl kai kurie vaikai yra kitokie, mokoma priimti visus. Tokių projektų metu vaikai atsiskleidžia. L.Beinoraitė paminėjo berniuką, kurio elgesys po dalyvavimo projektuose, kaip pati sakė, skiriasi kaip diena ir naktis.

„Mes turime vieną berniuką, kuris yra neįgalus ir dalyvauja visuose projektuose. Reikia pamatyti, koks jis buvo prieš penkerius metus ir koks jis yra dabar. Kai jis pas mus atėjo, nereagavo į aplinką – tik verkdavo arba kampelyje linguodavo. Dabar jis puikiausiai dalyvauja visose veiklose, su mumis sveikinasi, šypsosi“, – pasidžiaugė pašnekovė.