BNS rašė, kad praėjusią savaitę Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą nuo 2032 metų. Ankstinti šį terminą siūliusi opozicija teigia, kad Rusija bus anksčiau pasirengusi platesnio masto karui prieš NATO, todėl visuotinė tarnyba įvedama per vėlai.
„Čia yra toks klausimas esminis: ką mes norime turėti? Ar mes norime turėti kokybinį pokytį iki 2030 metų, aprūpinant profesionalius karius, šauktinius ir aktyvųjį rezervą, (...) ar mes žiūrime ekstensyviai ir tada dar pridedame tam tikrą skaičių šauktinių, atitinkamai sumažindami mūsų kariuomenės kovinį parengtumą?“ – „Žinių radijui“ antradienį sakė D. Matulionis.
„Tai kariuomenė aiškiai pasakė, kad galbūt su šiek tiek mažesniu kariuomenės dydžiu, bet gerai aprūpintu mes atrodysime karine prasme geriau pasirengę, negu eitume ekstensyviai ir turėdami galbūt didesnę kariuomenę, bet blogiau aprūpintą“, – pridūrė jis.
Pasak D. Matulionio, norint pasirengti visuotiniam šaukimui reikia parengti apie 350 papildomų instruktorių, taip pat pastatyti naujas kareivines.
Anot jo, įvedant visuotinį šaukimą dviem metais vėliau dėl mažesnio laikinosios infrastruktūros poreikio pasirengimas būtų pigesnis: laikantis 2032 metų termino reikėtų investuoti apie 105 mln. eurų, o laikantis 2030 metų termino – 150 mln. eurų.
BNS rašė, kad Lietuva iki 2030 metų žada išvystyti kariuomenės diviziją.
Anot D. Matulionio, tikslas, kad divizija tais metais būtų pilno operacinio pajėgumo, nesikeičia, nepaisant mažesnio nei norėta krašto apsaugos sistemos finansavimo 2027 metais.
Pasak patarėjo, tai reiškia, kad reikės keisti įsigijamos ginkluotės pobūdį ir galbūt laike ištęsti pristatymo terminus.
„Tai šioje vietoje čia nieko naujo, bet kol kas mums neatrodo, kad esame kritiškoje padėtyje dėl divizijos operacinio pajėgumo“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad Lietuva gynybai kitąmet ketina skirti lygiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto arba kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Šiemet krašto apsaugai eurais skiriama suma buvo panaši, tačiau gynybos biudžeto procentinė išraiška nuo ekonomikos dydžio siekė 5,38 procento.
(be temos)