Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė kitų metų valstybės ir "Sodros" biudžetus bei Socialinių išmokų mažinimo įstatymą, nors ir negailėjo jiems kritikos.
Kitos išeities nėra
Vakar valstybės vadovė paskelbė pasirašiusi tiek 2010 m. valstybės, tiek tų metų "Sodros" biudžetus, tiek Seimo priimtą Laikinąjį socialinių išmokų mažinimo įstatymą.
"Suprasdama, kad tie įstatymai nėra tobuli, ypač "Sodros" ir Socialinių išmokų mažinimo įstatymai, vis dėlto visus juos pasirašau", – vakar spaudos konferencijoje paskelbė Prezidentė.
Valstybės vadovė paaiškino, kad šiomis sunkmečio sąlygomis nepopuliarūs sprendimai yra būtini. "Tas sprendimas būtinas ir neišvengiamas. Būtent todėl, kad be jo Vyriausybė negalėtų išmokėti nei pensijų, nei algų. Būtent todėl, kad be jų tarptautinės rinkos valstybei neskolintų. Būtent todėl, kad priimdama šiuos įstatymus valstybė demonstruoja gebėjimą pati susitvarkyti su savo problemomis", – sakė D.Grybauskaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog "Sodros" biudžetas ir socialinių išmokų mažinimo įstatymas yra "ant ribos ties susikirtimu su Konstitucija", todėl pareikalavo, kad Vyriausybė sukurtų senatvės pensijų ir neįgaliųjų išmokų sumažinimo kompensavimo mechanizmą. Valstybės vadovės nuomone, jis turi būti įtvirtintas įstatymu, kuris turėtų atsirasti iki kitų metų liepos.
Daugiau nebekarpys?
Prezidentė sakė, kad pensijas ir kitas socialines išmokas mažinantis įstatymas yra "suveltas". "Yra akivaizdi proporcingumo stoka, ypač mažinant išmokas dirbantiems pensininkams", – teigė ji.
D.Grybauskaitė pareiškė tikinti, kad numatytas socialinių išmokų mažinimas bus paskutinis ir kitąmet ar vėliau to nebereikės kartoti.
Prezidentė prognozavo, kad ekonomika atsigauti Lietuvoje galėtų 2010 m. antroje pusėje ir 2011 m. Tačiau, pasak jos, atsigavimas galės atsispindėti tik 2012 m. biudžete.
Niekada nevetavo
Prezidentė ir anksčiau reiškė kritinių pastabų socialinio draudimo biudžetui, grasindama jo nepasirašyti. Tačiau galų gale pareiškusi, kad į didžiąją dalį jos pastabų buvo atsižvelgta, pasirašė visus Seimo priimtus teisės aktus.
Ankstesni prezidentai elgėsi taip pat. Valdas Adamkus savo prezidentavimo metais ne kartą grasino vetuoti pagrindinį metų finansinį dokumentą ir kritikavo jį už nuoseklumo ir programinio pagrindimo stoką, tačiau galų gale visuomet jį pasirašydavo.
Veto valstybės biudžetui dažniausiai suvokiamas kaip netiesioginis nepasitikėjimas jį rengusia ir už jo vykdymą atsakinga Vyriausybe.
Sumaištis Latvijoje
Latvijos konstitucinis teismas vakar paskelbė, jog nuo šių metų vidurio sumažinus pensijas buvo pažeistas pagrindinis šalies įstatymas.
Konstitucinio teismo teisėja Kristinė Kruma, skaitydama nutartį, pabrėžė, jog socialinių teisių užtikrinimo dydis gali keistis, ir valstybė turi teisę keisti socialinio aprūpinimo dydį, jei valstybės disponuojamų lėšų apimtis pasikeičia, nes konstitucija negarantuoja teisės į konkretų ir nekintamą dydį. Tačiau konstitucijoje išvardytos pagrindinės žmogaus teisės yra privalomos vyriausybei, neatsižvelgiant į ekonominę padėtį.
Valstybės tarptautiniai įsipareigojimai negali būti prielaida mažinti socialinio aprūpinimo dydį, teigiama Konstitucinio teismo nutartyje. Joje akcentuojama, jog vyriausybė be parlamento įgaliojimų išvis neturėjo teisės pasirašyti sutartis su tarptautiniais kreditoriais. Šiuo atveju vyriausybės konsultacijos su parlamentu buvo tik formalaus pobūdžio, ir tokia praktika prieštarauja konstitucijai.
Konstitucinio teismo sprendimu, skubotai mažinant pensijas, nenustatant nei pereinamojo laikotarpio dirbantiems pensininkams, nei pensijų sumažinimo kompensavimo mechanizmo, nepasiekta visuomenės ir konkrečių pensininkų interesų teisinga pusiausvyra ir taip pažeistos žmogaus teisės į socialinį aprūpinimą ir teisinio pasitikėjimo principą.
Naujausi komentarai